Skambinti +370 618 49687
Jauną moterį jau kuris laikas kamuoja niūri nuotaika. Niekaip nesiseka kurti meilės santykių. Vietoje stovi ir profesiniai reikalai. Išnyko perspektyvos pojūtis, viskas tarsi prarado prasmę, stinga energijos net kasdieniams reikalams – ji jaučiasi atsidūrusi gyvenimo aklavietėje.
Viso gyvenimo žaidimas „Alkoholikas“ pirmą kartą buvo aprašytas amerikiečių socialinio psichiatro ir psichoterapeuto Erico Berne: „Neegzistuoja nei alkoholizmas, nei alkoholikai, tėra tik Alkoholiko vaidmuo tam tikrame žaidime.“ E. Berne pabrėžia, jog alkoholizmas nėra liga ta prasme, kad nepavartojus alkoholio nemirštama, kai pavyzdžiui, insulino stoka sergant diabetu gali pražudyti gyvybę.
Retas iš mūsų esame visiškai patenkinti savo gyvenimu. Norime pakeisti darbą, nutraukti netenkinančius santykius ar nebevartoti alkoholio. Tačiau norai dažnai ir lieka norais. Negi iš tikrųjų taip sunku kažką savo gyvenime keisti? Kodėl kenčiame žeminančius santykius, dirbame nemylimą darbą ar vartojame alkoholį, nors jaučiame neigiamas pasekmes savo fizinei ir psichinei sveikatai? Kad ir kaip neįtikinamai skambėtų, tačiau esama mūsų gyvenimo situacija visada yra mums kažkuo naudinga, tik tos naudos nematome, nepripažįstame, ją neigiame.
Pavydo stengiamės visokiais būdais išsiginti. Baisu sau ir kitam prisipažinti, jog pavydas kartais užvaldo. Vengiame to jausmo, kurį V. Šekspyro dramos „Otelas“ veikėjas Jagas pavadino „žaliaakiu monstru“. Renesanso laikais Anglijoje, kuomet emocijos sietos su spalvomis, pavydas laikytas žaliu.
Dar kartą apie dietas.. Norėčiau dar kartą parašyti apie dietas, apie tą savo gyvenimo dalį, kai gyvenimas pagal dietą valdė mano vidinį pasaulį. Gyvename tikėjimu, kad gražūs ir liekni valdo pasaulį. Ir nepastebime, kai peržengiame plonytę ribą tarp noro geriau atrodyti ir supratimo, kad esame priklausomi nuo maisto.
Retas iš mūsų esame visiškai patenkinti savo gyvenimu. Norime pakeisti darbą, nutraukti netenkinančius santykius ar nebevartoti alkoholio. Tačiau norai dažnai ir lieka norais. Negi iš tikrųjų taip sunku kažką savo gyvenime keisti? Kodėl kenčiame žeminančius santykius, dirbame nemylimą darbą ar vartojame alkoholį, nors jaučiame neigiamas pasekmes savo fizinei ir psichinei sveikatai? Kad ir kaip neįtikinamai skambėtų, tačiau esama mūsų gyvenimo situacija visada yra mums kažkuo naudinga, tik tos naudos nematome, nepripažįstame, ją neigiame.
Pavydo stengiamės visokiais būdais išsiginti. Baisu sau ir kitam prisipažinti, jog pavydas kartais užvaldo. Vengiame to jausmo, kurį V. Šekspyro dramos „Otelas“ veikėjas Jagas pavadino „žaliaakiu monstru“. Renesanso laikais Anglijoje, kuomet emocijos sietos su spalvomis, pavydas laikytas žaliu.
Dar kartą apie dietas..
Norėčiau dar kartą parašyti apie dietas, apie tą savo gyvenimo dalį, kai gyvenimas pagal dietą valdė mano vidinį pasaulį. Gyvename tikėjimu, kad gražūs ir liekni valdo pasaulį. Ir nepastebime, kai peržengiame plonytę ribą tarp noro geriau atrodyti ir supratimo, kad esame priklausomi nuo maisto.