Skambinti +370 618 49687
Stebimės – kaip toks su tokia gyvena? Kasdien pešasi lyg šuo su kate, stingdo vienas kitą lediniais žvilgsniais, svaidosi keiksmais, baudžia vienas kitą tylėjimu, girtuoklystėmis, neištikimybe, seksualiniu badu... ir toliau gyvena po vienu stogu.
Lygiai prieš metus atlikau įdomų eksperimentą – užsirašiau lankyti psichologinę bendravimo grupę. Vyliausi išmokti geriau susikalbėti, tapti patrauklesniu merginoms ir pan. Bet iš tiesų tai neturėjau mėlyno supratimo, kas ten vyks, tik jaučiau, kad gali būti naudinga.
„Visi vyrai – kiaulės“, „jiems tik viena terūpi“, „vyrai – neatsakingi maži vaikai“ – tokie ir panašūs „išminties“ perlai pažyra iš kai kurių moterų lūpų. Atrodo, jog vyrai joms – didžiausi gyvenimo priešai, kurių reikia saugotis arba sutikus kaip nors nuginkluoti. Nuginklavimui visos priemonės leistinos: sugundyti seksualiai atrodančia apranga, laisvu, jokių vidinių taisyklių nestabdomu elgesiu, agresyviai užpulti, ieškoti kiekviename vyro žingsnyje jo kaltės ar nevykėliškumo ženklų.
Nėra turbūt labiau gyvenimą nuodijančio dalyko nei prietarai. Jie gimdo neapykantą, baimę, sunaikina bet kokią bendrumo ir draugystės galimybę. Ne veltui viena psichoterapijos mokyklų – transakcinė analizė – vadina prietarus užkratu. Prietarai užkrečia mąstymą įvairiausiomis kvailystėmis, ateinančiomis iš kažkokių mistinių bobučių laikų. Įrodinėk neįrodinėjęs, o žmogus jais tiki nors tu ką.
Sutuoktinis iš darbo grįžęs namo nebenori kalbėtis, jau nebedega geismu taip, kaip anksčiau, jo nebedomina nei romantika, nei jūsų moteriški išgyvenimai. Ir vis taikosi jis išlėkti pas draugus ar vis ilgiau užsibūna darbe. Jaučiatės jam nebereikalinga. Jūsų santykiai visiškai atšalę. Bandote iškviesti jį pokalbio geruoju ar sukeliate baisiausią konfliktą, tačiau arba jis jums skaudžiai atrėžia ir įbeda nosį į televizoriaus ekraną, arba apsisukęs spaudžia iš namų. Vis dažnesni tampa nekalbadieniai.
Dabar jau retai draugų ar bičiulių susiėjimai apsieina be svarstymų – ar egzistuoja meilė ar ne. Esu ne kartą girdėjusi, kaip karštai įrodinėjama, jog meilė tėra tik instinktų žaismas, kurio tikslas suporuoti vyrą ir moterį rūšiai pratęsi. Kai kam pavyksta meilę redukuoti iki matematinių formulių. Tretiems meilė lygi romantiniams jausmams, kurie tetrunka trejus metus.
Ar kada nors susimąstėte, ką įdomaus apie savo gyvenimą galėtumėte papasakoti žurnalistui, nusprendusiam paimti iš jūsų interviu? Ką dar nepatirto išgyvenote, kokios išminties sukaupėte, kas patrauktų skaitytoją? Nevalingai šis klausimas iškyla atsivertus kokį žurnalą ar laikraštį, pažiūrėjus televizijos pokalbių laidą. Žvaigždės ir žvaigždutės žarsto prisipažinimus, ką myli, kokios moterys ar vyrai patinka, ką mėgsta valgyti, kur atostogauja, kokį automobilį vairuoja.
Suraskite moterį, kuri netrokštų būti mylima. Kiekviena heteroseksuali Veneros palikuonė svajoja apie savo princą. Na, o jei tokio sutikti nebesitiki, tai bando princą nulipdyti iš savo Jono.
Švenčių šurmulys nutilo, stebuklai išsisklaidė, vėl įsibėgėjo kasdienybė. Šįkart – apie visai nepopuliarų dalyką. Jis toli gražu neprilygsta seksualinėmis aistromis apipainiotam gyvenimui, jame nėra jokių pikantiškų detalių. Visgi be šio reiškinio mes jaučiamės nelaimingi ir nesuprasti. Kalbu apie dėkingumą.
Keliolika moterų ir vyrų įsitaiso ratu, ir prasideda intriguojanti kelionė po žmogaus sielos labirintus. Apie tokią grupinę dvasios terapiją garsus psichoterapeutas I. Yalomas parašė ne vieną bestselerį. Kiek veiksmingas šis psichologinės pagalbos būdas, pasakoja psichologė psichoterapeutė Aušra Griškonytė.
Prieš kelerius metus Didžiojoje Britanijoje, atlikus sociologinius tyrimus, nustatyta, kad vienatvė kenksminga lygiai tiek pat kaip ir rūkymas. Regis, nesulyginami dalykai pateikiami kaip lygiavertės blogybės.
Šiandien nieko nebestebina meilužių turėjimas, meilės trikampiai ir keturkampiai. Kai kurie netgi bando įrodinėti, kad tai natūralu, sveika šeimai ir buvo per amžius. Bandoma net teisinti vyro psichikos ar fiziologijos ypatumais, moterų emancipacija.
Stebimės – kaip toks su tokia gyvena? Kasdien pešasi lyg šuo su kate, stingdo vienas kitą lediniais žvilgsniais, svaidosi keiksmais, baudžia vienas kitą tylėjimu, girtuoklystėmis, neištikimybe, seksualiniu badu... ir toliau gyvena po vienu stogu.
Lygiai prieš metus atlikau įdomų eksperimentą – užsirašiau lankyti psichologinę bendravimo grupę. Vyliausi išmokti geriau susikalbėti, tapti patrauklesniu merginoms ir pan. Bet iš tiesų tai neturėjau mėlyno supratimo, kas ten vyks, tik jaučiau, kad gali būti naudinga.
„Visi vyrai – kiaulės“, „jiems tik viena terūpi“, „vyrai – neatsakingi maži vaikai“ – tokie ir panašūs „išminties“ perlai pažyra iš kai kurių moterų lūpų. Atrodo, jog vyrai joms – didžiausi gyvenimo priešai, kurių reikia saugotis arba sutikus kaip nors nuginkluoti.
Nuginklavimui visos priemonės leistinos: sugundyti seksualiai atrodančia apranga, laisvu, jokių vidinių taisyklių nestabdomu elgesiu, agresyviai užpulti, ieškoti kiekviename vyro žingsnyje jo kaltės ar nevykėliškumo ženklų.
Nėra turbūt labiau gyvenimą nuodijančio dalyko nei prietarai. Jie gimdo neapykantą, baimę, sunaikina bet kokią bendrumo ir draugystės galimybę. Ne veltui viena psichoterapijos mokyklų – transakcinė analizė – vadina prietarus užkratu.
Prietarai užkrečia mąstymą įvairiausiomis kvailystėmis, ateinančiomis iš kažkokių mistinių bobučių laikų. Įrodinėk neįrodinėjęs, o žmogus jais tiki nors tu ką.
Sutuoktinis iš darbo grįžęs namo nebenori kalbėtis, jau nebedega geismu taip, kaip anksčiau, jo nebedomina nei romantika, nei jūsų moteriški išgyvenimai. Ir vis taikosi jis išlėkti pas draugus ar vis ilgiau užsibūna darbe.
Jaučiatės jam nebereikalinga. Jūsų santykiai visiškai atšalę. Bandote iškviesti jį pokalbio geruoju ar sukeliate baisiausią konfliktą, tačiau arba jis jums skaudžiai atrėžia ir įbeda nosį į televizoriaus ekraną, arba apsisukęs spaudžia iš namų. Vis dažnesni tampa nekalbadieniai. 
Dabar jau retai draugų ar bičiulių susiėjimai apsieina be svarstymų – ar egzistuoja meilė ar ne. Esu ne kartą girdėjusi, kaip karštai įrodinėjama, jog meilė tėra tik instinktų žaismas, kurio tikslas suporuoti vyrą ir moterį rūšiai pratęsi. Kai kam pavyksta meilę redukuoti iki matematinių formulių. Tretiems meilė lygi romantiniams jausmams, kurie tetrunka trejus metus.
Ar kada nors susimąstėte, ką įdomaus apie savo gyvenimą galėtumėte papasakoti žurnalistui, nusprendusiam paimti iš jūsų interviu? Ką dar nepatirto išgyvenote, kokios išminties sukaupėte, kas patrauktų skaitytoją? Nevalingai šis klausimas iškyla atsivertus kokį žurnalą ar laikraštį, pažiūrėjus televizijos pokalbių laidą. Žvaigždės ir žvaigždutės žarsto prisipažinimus, ką myli, kokios moterys ar vyrai patinka, ką mėgsta valgyti, kur atostogauja, kokį automobilį vairuoja.
Keliolika moterų ir vyrų įsitaiso ratu, ir prasideda intriguojanti kelionė po žmogaus sielos labirintus. Apie tokią grupinę dvasios terapiją garsus psichoterapeutas I. Yalomas parašė ne vieną bestselerį. Kiek veiksmingas šis psichologinės pagalbos būdas, pasakoja psichologė psichoterapeutė Aušra Griškonytė.
Prieš kelerius metus Didžiojoje Britanijoje, atlikus sociologinius tyrimus, nustatyta, kad vienatvė kenksminga lygiai tiek pat kaip ir rūkymas. Regis, nesulyginami dalykai pateikiami kaip lygiavertės blogybės.
Šiandien nieko nebestebina meilužių turėjimas, meilės trikampiai ir keturkampiai. Kai kurie netgi bando įrodinėti, kad tai natūralu, sveika šeimai ir buvo per amžius. Bandoma net teisinti vyro psichikos ar fiziologijos ypatumais, moterų emancipacija.