Pažiūrėk į mane.
Pasakyk man, ką tu matai?

Tu sakai, kad aš nemoku vairuoti.
Tu manai, kad aš esu trapi.

Iš kur tu mane pažįsti?
Kuo remdamasi, tu vertini mane?

Kodėl tu teisi mane,
Nematydama milijono kitų veidų,
Slypinčių manyje? (Dorothy Jongeward)

Nėra turbūt labiau gyvenimą nuodijančio dalyko nei prietarai. Jie gimdo neapykantą, baimę, sunaikina bet kokią bendrumo ir draugystės galimybę. Neveltui viena psichoterapijos mokyklų – transakcinė analizė – vadina prietarus užkratu.

Prietarai užkrečia mąstymą įvairiausiomis kvailystėmis, ateinančiomis iš kažkokių mistinių bobučių laikų. Įrodinėk neįrodinėjęs, o žmogus jais tiki nors tu ką. Štai argi ne kvailystė manyti, kad vyrai myli tik lieknas didžiakrūtes blondines. Gali pateikti pavyzdžius apie Joną, kurį žavi šatenės, ar Petrą, kuris dievina apskritutes damas, deja, nieko tuo nepakeisi, nes juk kažkokie abstraktūs vyrai trokšta tų 90-60-90.

Na, o vyrams kaip dukart du aišku, jog tikras vyras – raumeningas ir protingas šaunuolis. Jei gamta tokiomis dorybėmis tavęs neapdovanojo, tai teks slėptis po pernykščiais lapais.

Tokie visokio plauko prietarai lyg parazitai įsiėda į mūsų smegenis dar ankstyvoje vaikystėje. Kaip kokios papūgos nesusimąstydami kartojame protėvių ir tėvų išsakytas „tiesas“: „Žmonėmis pasitikėti negalima“, „Moterys kvailesnės už vyrus“, „Visi politikai – vagys“, „Visi musulmonai – teroristai“, „Juodieji – tinginiai“, „Žydai visada apsuks“, „Moterys mėgsta virtuvę, o vyrai – techniką“ ir t.t.

Pavojingiausia yra tai, kad visi prietarai yra iracionalūs ir giliai įsispraudę į mūsų pasąmonę. Užklaustas žmogelis niekaip nesugebės paaiškinti, kodėl jis nekenčia homoseksualistų, nors nė karto nėra su jais susidūręs, nė vieno jų artimiau nepažįsta. Tiesiog nekenčia iš principo!

Arba kodėl moterys laikomos kvailesnėmis? Juk jų ir daugiau aukštąjį mokslą įkanda, ir intelektu neatsilieka, galų gale, moterų komisūrinė smegenų jungtis, siejanti abu pusrutulius, storesnė, tad smegenys visybiškiau funkcionuoja. O vyrai mato jas protiškai neįgalias ir net jos pačios su tuo sutinka. Irgi iš principo.

Psichologijos mokslo tyrimais įrodyta dar viena įdomybė – pasirodo, moterys yra labiau prietaringos viena kitos atžvilgiu negu vyrų. Kitaip tariant, švelnioji lytis yra apsėsta proto parazitų, kurie neleidžia viena kitos remti ir draugauti, nes juk „didžiausias moters priešas – kita moteris“. Nesigilinsime, iš kurio amžiaus šis prietaras atkeliavo, bet jo apstu visur. Štai darbe vos ne kiekviename žingsnyje iš moterų lūpų išgirsi, kad „moterys per daug emocionalios“ (nepažįstate, brangiosios, tuomet vyrų), „jos pernelyg nori viską kontroliuoti“ (o vyrai tai jau ne?), „moterys negali priimti savarankiškų sprendimų“ ir pan.

O štai prietarai, susiję su vyrais, kelia jiems itin aukštus reikalavimus, greičiausiai net anksčiau laiko nuvarančius vyriškąją giminę į kapus. Pabandykite darbe, namie, su draugais, tėvais, sporto klube ar restorane būti stiprus, drąsus, spinduliuojantis protu ir logika, stoiškas, ryžtingas ir dar apdovanotas humoro jausmu. Kanadiečių psichoterapeutas Sidney Jourard pabrėžia: „Vyro vaidmuo reikalauja iš vyro atrodyti ištvermingu, objektyviu, siekiančiu, nesentimentaliu ir nereiškiančiu emocijų. Bet atrodyti dar nereiškia tokiu būti. Jei vyras yra švelnus (savo personos gilumoje), jei jis verkia, rodo silpnumą, jis greičiausiai tai slepia nuo kitų vyrų...“

Išnaikinti prietarus iš savo gyvenimo įmanoma tik tikrinant turimą informaciją. Tai reiškia, jog turime iššluoti iš savo protų kažkieno ten primestas šiukšles. Žmogaus intelektas kaip tik ir skirtas, kad galėtume įvertinti, priimti arba atmesti ir integruoti informaciją, kuri mus pasiekia. Tik apsišvarinus savo galvose, galima atrasti, kad kai kam iš mūsų, anot amerikiečių psichoterapeučių Dorothy Jonegeward ir Dru Scott, yra geriau dirbti, o kažkam rūpintis didele šeimyna, kažkas nenori turėti vaikų ir šeimos, o kažkam svarbu užauginti visą vaikų pulkelį, kažkas nori atsiduoti mokslinei ar meninei kūrybai, kažkam mielas verslas, o kitas mielai dirba kontoroje.

Svarbu suvokti, kad prietarai, kuriuos laikome nepajudinamomis tiesomis, tėra mūsų asmenybės "skylės". Skylės, kurių mes nematome ir nenutuokiame esant. Tik jos paverčia mus apgailėtinomis gyvenimo aukomis prieš mūsų valią, nes gimdo neaiškias baimes ir neleidžia atvirai tyrinėti pasaulio ir gyvenimo. Dar daugiau, prietarai gimdo šovinizmą, seksizmą ir visokius kitokius bjaurius –izmus. Jie iškraipo mūsų požiūrį į lytis, etninius skirtumus ir kultūras.

Prietarai atima iš moterų ir vyrų drąsą būti savimi. Jie verčia moteris vegetuoti, o vyrus numirti anksčiau jiems skirto laiko. Prietarai gimdo karus ne tik aplink mus, bet ir mumyse pačiuose.