Daugelis iš mūsų svajoja, kad visą gyvenimą šalia būtų artimas žmogus, ieškome savo antrosios pusės, neradę nusiviliame, ieškome vietų ir būdų, kur ir kaip atrasti tą mums skirtą žmogų. Mūsų senelių laikais tai buvo sekmadieniniai susitikimai bažnyčioje, kaimo šokiai, vėliau diskotekos, draugų vakarėliai, kelionės, pažinčių skelbimai laikraščiuose, dar vėliau - internetinės pažinčių svetainės. Dabar ima populiarėti greitieji pasimatymai, kuomet susirenka grupė vyrų ir moterų, kurie tarpusavyje bendrauja vos kelias minutes.

Reiškiniai, paslaugos su apibūdinimu “greitieji” mūsų greitame pasaulyje jau nebestebina – turime greitus dienos pietus, greituosius kreditus, greitas skyrybas ir t.t.. Todėl ir greitieji pasimatymai atrodo „į temą“. Apskritai, tokie pasimatymai, kaip bendravimo forma, nieko blogo -  kuo daugiau gyvo bendravimo, tuo geriau. Tačiau pažvelkime šiek tiek giliau, kas slepiasi po šiuo reiškiniu. Kaip vieną iš privalumų tokių pasimatymų organizatoriai ir jų dalyviai nurodo tokių pažinčių trukmę -  3-4 minutes, o tai leidžia išvengti įprastiems pasimatymams būdingo nerimo – ar turėsiu ką pasakyti, galbūt pasirodysiu kvailas, galbūt jis ar ji bus labiau išsilavinusi, turės geresnį humoro jausmą, o gal apskritai nebus apie ką kalbėti. Per pasimatymą, kurio trukmė vos keturios minutės, tokių galimybių “susimauti” išties sumažėja. Dabar net populiarėja tylieji greitieji pasimatymai, kurių metu iš viso nekalbama. Teigiama, kad tokie renginiai skirti drąsiems, iššūkius mėgstantiems žmonėms. Visgi, gali būti, kad po nerimu, kurį jaučiame įveikdami šį iššūkį, slepiame savo tikrąjį nerimą - baimę būti artimam.

Garsus norvegų psichiatras Finn‘as Skarderud‘as savo knygoje “Nerimas” rašė: “Šuolis su parašiutu nėra pernelyg rizikingas. Jis – tikrosios gyvenimo rizikos mėgdžiojimas. Meilė, nuoširdumas ir kiti dalykai – štai tikroji rizika. Argi galima žygį plaustais lyginti su išsižadėjimu? Šuolį prisirišus su guma ir nesulaukiamą mylimojo skambutį?” Taigi, priimdami iššūkį, atrasdami drąsos sudalyvauti tokiame pasimatyme panašu, kad iš tiesų tiesiog bėgame nuo kitų savo baimių ir nerimo – artumo, nuoširdaus bendravimo baimės.

Be abejo, greitieji pasimatymai gali būti ta vieta, kur sutiksite savo antrąją pusę,  kaip ir bet kuri kita vieta – naktinis klubas, universitetas, troleibusas, sporto klubas, biblioteka. Susipažinimo, bendravimo situacijos gali būti skirtingos, tačiau visose jose veikia tas pats žmogus - jūs. Ir greičiausiai, kad jūs visose situacijose kartosite sau įprastą scenarijų, kurį mes nesąmoningai susikuriame dar ankstyvoje vaikystėje.

Tai, kaip mes užmezgame romantiškus ryšius, kokie yra mūsų santykiai su partneriu, stipriai įtakoja prieraišumo stilius (saugus, nesaugus), kuris susiformuoja per mūsų pirmuosius gyvenimo metus, mūsų savasties dalimi tapę ir dažniausiai neįsisąmoninti įvairūs draudimai, nuostatos („būti artimam pavojinga“, „kad tave mylėtų, turi būti tobulas“, „kad gautum meilės, turi paklusti“ ir pan.). Tikėtina, kad pasirinksite tokį partnerį, kuris tik patvirtins jūsų turimas neįsisąmonintas nuostatas (greičiausiai, kad šalia jūsų atsiras paklusnumo reikalaujantis vyras, jei gyvenate su nuostata „turiu būti gera, kad būčiau mylima“).

Bendravimo grupėse, kurios vyksta Vyrų ir moterų santykių institute, grupių dalyviai turi progą tikrose bendravimo situacijose atrasti, su kokiomis nuostatomis gyvena, kaip užmezga ryšį, kokį poveikį jų elgesys daro kitiems. Šiose grupėse bendraujame be socialinių kaukių. Grupių dalyviai reaguodami vieni į kitus, teikdami ir gaudami grįžtamąjį ryšį, pamato, kokius savo gyvenimo scenarijus vis kartoja, kaip vis žaidžia ir žaidžia tuos pačius psichologinius žaidimus, kurie trukdo užmegzti artimą ryšį. Todėl jei jaučiate, kad vis nesiseka užmegzti artimus santykius ir juos išlaikyti, nebėkite ieškoti naujo būdo pažintims megzti, o verčiau stabtelėkite ir pasvarstykite, kur aš stringu bendraudamas, koks mano elgesys, nuostatos vis pakiša koją ir atitolina mane nuo kitų žmonių.