Psichoterapeutai patvirtins, kad nereta jų klientė dejuoja, kad Lietuvoje nebeliko tikrų vyrų. Jos skundžiasi, kad šalia jų gyvenantys stipriosios lyties atstovai tėra kaprizingi, pasipūtę, atsakomybės vengiantys maži berniukai.
„Visą paauglystę ir jaunystę svajojau ištekėti už santūraus, rūpestingo, tvarkingai atrodančio vyro“, - ašarodama kalba ketvirton dešimtin įkopusi moteris. Vaikystėje iškentusi girto tėvo siautėjimus, jo alkoholio sukeltas ašaras, liejamas dukrai ant peties, skundžiantis nepavykusiu gyvenimu, bloga žmona – mergaitės mama, netikėliais darbdaviais ši moteris ir šiandien negali pasidžiaugti ramiu gyvenimu.
„Grįždama iš mokyklos namo jausdavau, kaip įsitempia kūnas – ruošdavausi įžengti į tą tėvo kuriamą įtampos pragarą. Prieš užmigdama svajodavau, kad savo gyvenimą susiesiu tik su tikru vyru. Likimo ironija – šiandien gyvenu su vaiku vyro kūne. Pavargau nuo jo blogos nuotaikos, chaoso, kurį jis paskleidžia aplink save, jo amžinų dejonių. Jaučiu, kad man stinga jėgų net mūsų dviem vaikams, bijau, kad apvagiu juos,“ – tęsia klientė.
Amerikiečių jungistinis analitikas Robertas Johnsonas, kaip ir daugelis kitų specialistų, pabrėžia, kad vyro gyvenimą labai stipriai valdo moteriškoji psichikos dalis. Nenuostabu - juk berniukas vystosi ir užgimsta iš moters kūno, su motina itin glaudžiame fiziniame ir psichologiniame ryšyje praleidžia pirmuosius gyvenimo metus.  O jei vaiko tėvas tėra tik savo darbuose pradingęs ir namuose besielgiantis lyg prašalaitis, berniukas negali užmegzti artimo ryšio su juo, todėl neturi galimybės perimti vyriškos psichikos ypatumų, suvokti vyriškumo vaidmenų.
Anot R. Johnsono, egzistuoja šešios vyro santykių su vidiniu, jo psichikoje glūdinčiu moteriškumu, formos. Kai jos susimaišo, vyro gyvenime kyla rimtų problemų. Pavyzdžiui, jei vyras yra valdomas savo nuotaikų, kurios nulemia jo elgesį ir santykių kokybę (arba nekokybę) su aplinkiniais, jis yra vidinės moters valdžioje.
Trumpai apžvelkime vyriškosios psichikos moteriškąją dalį:
1) Tikroji vyro motina – tai asmuo su konkrečiomis asmenybės savybėmis. Vyro partnerei svarbu atsižvelgti į tai, kaip jos mylimasis reaguoja į savo motiną, kaip su ja elgiasi: gerbia, myli, padeda ar yra grubus, nejautrus, ją išnaudoja, kai jam sunku, liūdna.
2) Motinos kompleksas – tai neįsisąmonintas vyro noras vėl tapti mažu vaiku ir priklausyti nuo motinos rūpesčio, apsaugos, globos. Motinos kompleksas tūno kiekviename, net ir stipriausiame ar savarankiškiausiame vyre ir... nuodija vyro psichologiją. Motinos kompleksas gundo patirti nesėkmę, pakliūti į nelaimę ir tada prišaukti mamos dėmesį ir švelnumą. Moteriai svarbu atsižvelgti, ar jos nuostabusis nebando ją patraukti savo pusėn virkaudamas dėl savo nelaimių, skųsdamasis, kad su juo buvusios jo gyvenime moterys elgėsi nepagarbiai, nejautriai, juo nesirūpino.
3) Motinos archetipas – tai per amžių amžius keliaujantis motinos savybių: dosnumo, patikimumo, globos, atjautos – rinkinys. Svarbu, ar vyras nebijo įsileisti į savo gyvenimą, santykius šių savybių. O gal jis mano, kad tokia turi būti tik moteris, kurią jis išsirinks, ir kuri šiuo dvasiniu gėriu prašviesins jo gyvenimą?
4) Anima – pasąmoninė moteriškoji vyro asmenybės dalis. Kiek ji išsivysčiusi atskleidžia vyro santykiai su moterimi. Animos neįvaldymas pasireiškia vyro nuolatine nuotaikų kaita, konfliktiškumu, pernelyg dideliu jautrumu sau ir visiška nejautra kitiems. Integruota į vyro psichiką anima suteikia vyro gyvenimui dvasingumo.
5) Žmona ar draugė – tai gyvas asmuo, artima ir patikima partnerė. Partnerystė galima tik tuo atveju, jei jos netemdo kitos vyro psichikos dalys.
6) Išmintis (Sofija) – pasak R. Johnsono, vyrai labai stebisi, kad išmintingumas yra tiesiogiai susijęs su moteriškumu.
Kaip gimsta vyrų problemos, apsunkinančios jiems galimybę save aktualizuoti kaip vyrus? Pirmiausia ir svarbiausia vyriškumo sąlyga – suvokti save. „Pažink save“, - skelbė orakulas antikinėje Graikijoje, Delfuose. Šis kvietimas buvo skiriamas vyrams, nes senovės Eladoje moteris laikėsi vyro šešėlyje.
Savęs nesuvokiantis vyras gali neskirti tikrosios savo motinos nuo motinos komplekso, t.y. santykiuose su savo gimdyve elgsis lyg mažas kaprizingas vaikelis, kaltins ją, įžvelgs tik pabaisą, besiruošiančią jį nugalabyti. Tokio vyro santykiai su motina ir bet kuria jo gyvenime sutinkama moterimi bus nuspalvinti neapykanta. Tai vyro nesubrendimo, vaikiškumo požymis.
Supainiojęs motinos archetipą su anima, vyras žvelgs į savo motiną kaip į fėją, kuri lydi ir saugo jį kiekviename gyvenimo žingsnyje. Toks vyras kels jį supančiam pasauliui neįmanomai didelius reikalavimus, tūš, jog kiti jų neatitinka ar neįvykdo. Jis sieks lengvo gyvenimo, kai nereikia pakrutinti nė pirštelio, o norai išsipildo, nes šalia yra juos visada atspėjanti geroji motulė. Savaime suprantama, kad toks vyras tėra nesuaugęs vaikas, o santykiai jam tėra sunki našta. Geriausia gyventi su mama.
Labai dažnai vyro psichikoje supainiojami partneriški ir motiniški aspektai. Tuomet vyras tikisi, kad šalia jo esanti moteris pakeis motiną. Jis bus godus meilės ir švelnumo, konkurentiškai reaguos į to paties norinčius savo vaikus.
Besigilindami į vyrų psichologiją suprantame, kad vyru tapti oho kaip nelengva. Labai nedaug moterų žino tikrąsias vyrų paslaptis, kurias atskleidžia amerikiečių psichoterapeutas Jamesas Holissas:
1) Kiekvieno vyro gyvenimą lemia lūkesčiai jam, kaip vyrui. Šie lūkesčiai, kuriuos pirmieji pateikia tėvai, o po to darželis, mokykla, plačioji visuomenė ir kultūra, apriboja vyrą.
2) Vyro gyvenimą valdo baimė. Vyro drąsą ir nulemia tai, kiek jis leidžia sau tą baimę suvokti. Kiekvienas vyras bijo moterų, kad jos neužvaldytų jo ir jis netaptų toks bejėgis, koks kažkada kūdikystėje buvo, kai priklausė nuo motinos. Jis bijo ir vyrų, nes vyrai – priešai, su kuriais tenka galynėtis ir konkuruoti, kaip kažkada teko konkuruoti (arba neteko) su tėvu dėl motinos dėmesio ir meilės. Kiekvienas vyras bijo pasaulio apskritai, nes jis pilnas moterų ir vyrų.
3) Moteriškumas vyro psichikoje yra labai galingas. Iš čia kyla ir homofobija.
4) Vyrai slopina savo emocijas, pasitraukdami į save, užsidarydami vidiniame pasaulyje, nes emocijos gali atverti jiems moteriškąją psichikos dalį.
5) Vyro gyvenime daug prievartos, nes aplinka, o vėliau ir jis pats, prievartauja sielą, sprausdami į nubrėžtus lūkesčių rėmus.
6) Kiekvienas vyras ilgisi artimo bendravimo su tėvu ir vyresniais už save asmenimis.
7) Vyras bijo skausmo, nes nujaučia, kad  kelias į vyro pasaulį įmanomas tik palikus saugų motinos užutėkį, o ši užduotis yra itin traumuojanti. Tačiau neišgyvenęs šios traumos vyras lieka motinos komplekso įkaitu.
8) Jei vyras nori tapti vyru, jis turi mobilizuoti vidines jėgas ir išdrįsti pažvelgti į savo baimes ir silpnybes bei ryžtis pats užpildyti tas spragas gyvenime, kurios atsirado dėl to, ko jam nedavė tėvai.
Taigi nė viena moteris negalės pagelbėti vyrui kelyje į vyriškumą. Tai didelė užduotis jam vienam. Žinoma, ją vykdydamas, vyras gali remtis kitų patarimais, padrąsinimais, tačiau vidinį psichologinį kelią nuo motinos prie tėvo teks įveikti egzistencinėje vienatvėje. Kaip pasakoje, jis taps vyru, kai atliks užduotis:
- pripažins savo tėvą,
- išdrįs atskleisti savo vidines paslaptis (pirmiausia sau pačiam),
- nuolat mokysis ir mokys kitus (ne reikalaus, priekaištaus, bet mokys!),
- rizikuos priimti ir pamilti vyrų pasaulį, kurio dalis ir jis pats yra,
- išdrįs įveikti savo baimes, ieškodamas savo pašaukimo, keldamas sau tikslus, kurie atitiktų jo sielos poreikius,
- atliks dvasinę kelionę, ieškodamas savęs ne tik išorės, bet ir vidiniame gyvenime, t.y. pažins save,
- sukurs tokį savo gyvenimą, kuris geriausiai atskleistų jį kaip asmenį.