Įsivaizduokite, jog esate plėšrūnų tramdytojas. Prieš jus – tigras – žmogėdra. Jūsų užduotis – ne tik išvengti šios laukinės katės dantų, bet dar ir priversti paklusti jūsų valiai.

Įsivaizduokite, kad vietoj tigro prieš jus – jūsų įtūžis, apmaudas, pyktis, susierzinimas. Ar sugebate juos suvaldyti? Gal siekiate apsimesti, jog jų nėra, o gal kaupiate kaupiate juos, kol vieną akimirką pratrūkstate ir ... priskaldote malkų?

Kaip ten bebūtų, bet šios emocijos – išties pavojingos. Jos gimdo baimę. Kad ir kokie teisūs besijaustumėte, tačiau, pratrūkę iš įtūžio, pasijusite itin nejaukiai. Nenuostabu, nes ne savo balsu klykiantis, raudonas lyg burokas, kojomis trypiantis žmogus tampa panašus į trimetį pyplį, isteriška rauda reikalaujantį saldainio, kurį mama atsisako nupirkti. Įtūžęs žmogus atrodo labai pažeidžiamas.

Kita vertus, o ką belieka daryti, jei gamta jus sutvėrė, kaip itin jautrų ir dirglų žmogų? Jei bandysite įtūžį slėpti, nes buvote išmokyti mandagaus bendravimo taisyklių, jis tik dar labiau išsikeros. Tuomet ims erzinti net menkiausios smulkmenos: rūškanas dangus, automobilių kamščiai, nubėgusi kojinės akis ar nulūžęs nagas.

Nežinia kada ir nežinia kas sugalvojo emocijas suskirstyti į geras ir blogas. Atseit, džiaugtis, būti ramiems ar triumfuoti – puiku, o va, bijoti, liūdėti ar tūžti – nuodėmė. Žinoma, tai - didžiausia nesąmonė, apie kurią jau lyg ir netiktų šiame naujųjų technologijų amžiuje ir kalbėti, tačiau kalbėti reikia, nes tas keistasis emocijų skirstymas tebeslypi mūsų mąstyme.

Įtūžis, iš tikrųjų, tėra paprastų paprasčiausia emocija. Jis primena tigrą, nes slepia savyje didžiulę jėgą, kuri gali arba mus sunaikinti, arba mums tarnauti. Kaip ir atomas, beje. Tad kaip sutramdyti vidinį tigrą?

Įtūžio paskirtis – apginti asmens vientisumą ir nepriklausomybę. Jei kas nors jus žemina, apvagia ar išduoda, patiriate augančią įtūžio jėgą. Tai natūralu, nes jūs norite išlikti savimi, išsaugoti savo teises ir laisves.

Aktyviausiai ir dažniausiai įtūžis užklumpa paauglystėje. Paslaugus, meilus ir žaismingas pradinukas, vos įkėlęs koją į dešimtuosius metus, staiga tampa dygiu kaktusu. Jis tranko durimis tėvams panosėje, klyksmu ir piktomis ašaromis įrodinėja savas tiesas, audringai atsisako paklusti tėvų nurodymams ar draudimams. Maištas paauglystėje, kuomet siekiama sukurti save, kaip individualybę, neįmanomas be įtūžio tigro pagalbos.

Kiek pasaulį žmonių, tiek ir būdų įtūžio tigrui sutramdyti. Vieni prieš pradėdami audringai reikšti pretenzijas skaičiuoja iki dešimties, šimto ar viso tūkstančio. Antrieji kumščiuoja pagalvę ar bokso kriaušę, įsivaizduodami, kad lupa mirtinai erzinantį sutuoktinį ar iki vėmulio įgrisusį bambeklį vadovą. Tretieji puola įtūžio audros apimti į stadiono takelį ar kilnoja sunkiausius svarsčius. Ketvirtieji daužo viską, kas po ranka ar koja jiems pasimaišo: žmones, langus, televizorius, lėkštes ar vazas. Žinau ir tokių, kurie užpuolus įtūžiui, slepiasi lovoje ir neria į miego bangas.

Aišku, geriausia būtų su tigrą pažadinusiu žmogumi pasikalbėti ir surasti kompromisą, kad ir avis liktų sveika (taigi jūs ir jūsų asmenybė), ir vilkas (jūsų įtūžio sukėlėjas) būtų sotus. Betgi pabandyk, kad geras, blaiviai pamąstyti ir ramiai pasikalbėti, kai vidinė audra jau ir stogą kilnoja.

Žinoma, nepatyrusiam tigrų tramdytojui gali ir nepavykti. Tad prireiks ne vienos (greičiau tūkstančių) treniruočių. Ir pirmiausia, be ko neišsiversite, tai žinios apie tigrų (ir įtūžio) tramdymo ypatumus. Juk vienas neteisingas žingsnis ir galite atsidurti tigro nasruose.

Svarbiausia taisyklė – NIEKADA NENEIKITE, kad įtūžio tigras išdygo prieš jūsų nosį. Taigi, nedemonstruokite nei sau, nei aplinkiniams, kad nieko neįvyko. Atvirkščiai, pripažinkite, kad kažkas jums numynė koją, pavogė rankinę, įžeidė jausmus, sumenkino jūsų sugebėjimus. Toks įsisąmoninimas – tai tarsi tigrą sustabdantis gestas. Tai ženklas, kad jūs jį matote, jaučiate ir įvertinate jo jėgą.

Daugelis žmonių štai čia ir būna to tigro sudraskyti, nes tikisi užpuolimo išvengti įtūžį ignoruodami. Keistuoliai, argi išalkęs tigras atsisakys savo pietų, jei apsimesite, kad susidomėjote pievoje augančia gėlyte ar debesėliu danguje. Taip elgdamiesi, tapsite įtūžio aukomis. Patirsite galvos skausmus (įtūžis trenks per galvą), išbers odą spuogais ir spuogeliais (įtūžis grauš jūsų kūną) ar pajusite skausmus ar šleikštulį skrandyje (ės jūsų vidurius).

Nieko gera neduos, jei sieksite save įtikinti, kad įtūžis – gėdingas jausmas. Nėra nieko pavojingesnio už slepiamą jausmą. Jis, lyg užspeistas žvėris, puola aklai gintis ir tampa mirtinai pavojingas – sugrauš, kad neliks nei nagų, nei ragų. Užslėptas įtūžis – šimtaprocentinė depresija ir pyktis ant viso pasaulio.

Geras įtūžio tigro dresuotojas turi žinoti, jog kitas žingsnis – pabandyti pažvelgti į situaciją tigro akimis. Kitaip tariant, pabandykite suvokti, kaip jaučiasi, galvoja ar ko nori jūsų pyktį sukėlęs asmuo. Sutikite, kad mūsų pasiutimo objektas – kitas žmogus. Net jei ir spardome stalo, į kurio kampą užsigavome šoną, koją, vis tik to pykčio sukėlėjas yra ne stalas, bet mūsų nerangumas. Siuntame ne ant lietaus, bet ant savęs, kad nepasiėmėme skėčio, ne ant projekto, bet ant to, kas tą projektą mums pakišo.

Jei norite toliau mokytis sutramdyti įtūžį, ženkite dar vieną žingsnį ir neskubėkite apkaltinti kito. Verčiau pasakykite tam savo įtūžio objektui apie emocijas, kurias jaučiate. Taigi, užuot išklykus nesavu balsu: „Kiaule tu! Ar tu supranti, kad parsivilkai namo taip vėlai, kad pavėluosim į teatrą?!!!“, daug vertingiau būtų pranešti: „Tu taip vėluoji, ir aš siuste siuntu, nes, atrodo, pavėluosim į teatrą“. Matote skirtumą? Jei pirmuoju atveju galite tikėtis tik pasiūlymo gydytis nervus, tai antruoju – suteikiate vėluojančiajam progą susimąstyti apie savo elgesio ir jūsų jausmų ryšį.

Kita svarbi įtūžio tramdymo tiesa – niekada nepraraskite takto. Svaidydamiesi keiksmažodžiais, kontratakuodami įžeidinėjimais ir sumenkinimais, jūs nieko nepasieksite, tik sukelsite atsakomąjį įtūžį. Tuomet galite tikėtis tik tarpasmeninio karo. Pagarbumas kitam žmogui – visada geriausia politika. Žinoma, pagarba dar nereiškia, jog turite leisti kitiems jus žeminti.

Atminkite, jog svarbu nesigėdyti savo įtūžį parodyti, kaip geras tigrų dresuotojas nesigėdi gerai išdresuotų savo augintinių. Profesionaliai parodytas įtūžis – jūsų jėga. Tik nepradėkite žaisti žaidimo „Pažiūrėkite, koks aš kietas, kaip moku žaisti su įtūžiu“.

Tad esminė tiesa – nelaikykite įtūžio, pykčio ar suirzimo paslėpę, bet neleiskite jiems ir užvaldyti jūsų. Nieko nėra bjauresnio už nuolat susiraukusį, bambantį, visur ir ant visų dantį griežiantį pilietį. Nuo tokio visi bėga kaip nuo maro.

Sakoma, kad valdantis savo emocijas žmogus – žavus ir visose draugijose geidžiamas.