Priešistorė

Patikimi istorijos šaltiniai – pasakų knygos byloja apie vienoje karalystėje monarchų šeimoje gimusią neapsakomo grožio mergytę. Džiaugsmo apimti tėveliai dukrelės gimimo proga surengę šaunią puotą, į kurią sukvietę visą tos karalystės elitą ir reikalingus žmones iš kitų karalysčių.

Tačiau, matyt, gimdymo rūpesčių iškamuoti, pamiršo pakvietimą į šventę išsiųsti itin svarbiai ir galingai personai. Tad svečiai, susirinkę į puotą pagerbti gimdyvės ir pasveikinti naujagimės, dovanojo brangias dovanas ir linkėjo visokių gražių ir gerų dalykų karalaitei. Tik staiga įsiveržusi į menę nepakviestoji labai svarbi persona iš nuoskaudos ir pasiutimo, visai nepaisydama etiketo, užkeikė mažąją mergytę – ši įsidursianti pirštuką ir dėl šios priežasties užmigsianti letargo miegu visam šimtui metų...

Istorijos pradžia

Petro ir Janinos šeimoje gimė dukrytė. Abu tėveliai, šaunūs jaunuoliai, laužė galvas, kaip čia pavadinus savo jaunąją atžalėlę. Ir suteikė jai Klaudijos vardą. Mat tokiu vardu vadinosi viena gražuolė, pasaulinio garso manekenė, į kurią panaši visada norėjo būti Janina. Petras irgi visada žvalgėsi tik į ilgakojes, iškilaus biusto, riesto užpakaliuko savininkes, paklusnias ir nuolankias būtybes. Ne kokie prasčiokai mažylės tėveliai buvo. Janina – gražiausia savo gimtojo miestuko mergina, o Petras – tiesiog kietas vaikinas. Tad tikėtina, kad ir jų dukrelė būsianti ypatingas vaikas.

Vaikystė

Šiek tiek ūgtelėjusi, jau ant keturių pastovinti Klaudija ėmė tyrinėti pasaulį. Ją traukė visa, kas nauja ir nematyta. Jos rankytėje, paskui ir burnytėje atsidurdavo tai meškutis, tai barškutis, o kai pasisekdavo, tai ir aukštakulnio mamytės batelio kulniukas ar tėvelio automobilio rakteliai.

Tėveliai itin saugojo savo mergytę nuo visokių jai nenaudingų ir dargi kenksmingų daiktų. Tad lupo dukrytei iš rankų plaktukus, pieštukus, knygeles, kas „nepritinka mergaitei“, ir bruko tai, kas būtina būsimai moteriškaitei. Tad vaikystės kambarys buvo užtvindytas gražuolėmis barbėmis ir jų kūdikiais, lėlių vežimukais, žaisliniais lygintuvais, šaldytuvais ir dujinėmis viryklėmis.

Sulaukusi pirmųjų mokyklinių metų Klaudija jau buvo daug pasiekusi mergaitė. Kaip ir jos pirmtakė, garsioji Klaudija, mūsų Klaudija išdidžiai žingsniavo podiumu, demonstruodama pusiau apnuogintą jaunąją figūrėlę, taip neapsakomai džiugindama mamytės ir tėvelio širdis. Mergaitė išmoko rūpintis savo oda, plaukais ir figūros grožiu. Tad užuot kūprinusis prie vadovėlių ji mieliau žvelgdavo į savo atvaizdą veidrodyje.

Praėjus dar keletui metelių Klaudijos interesai tapo itin kryptingi: madingas kirpimas, makiažas ir madingi drabužėliai. Ji karštligiškai vartydavo madingų žurnalų moterims puslapius ir į save gerte gėrė ten užrašytas gyvenimo tiesas, ko reikia moteriai. Tuo metu mergaitė pastebėjo berniukų žvilgsnius, svaidomus jos pusėn. Ką ten berniukų, ja domėjosi vaikinai ar net senstelėję dėdės.

Bet įdomiausia, kad ėmė veikti kažkokie kerai – Klaudija vis labiau grimzdo į nepaaiškinamą letargą. Tuo metu, kai jos bendraamžiai važinėjo riedučiais ar nardydavo jūrų ar ežerų vandenyse, Klaudija pasyviai tysodavo ant sofos ar gundančia poza ant rankšluosčio pliaže. Vanduo jos netraukė – galėjo sugadinti madingą šukuoseną, o visokios prakaitą sunkiančios veiklos buvo atgrasios, nes kenkė tobulam makiažui. Tad Klaudija iš gyvos, judrios mergaitės vis labiau virto gyvenimą stebinčia ir tingiai savo grožį demonstruojančia nimfete.

Paauglystė

Klaudijos išpuoselėtas moteriškas grožis bujote bujojo. Tad sulaukusi keturiolikos ji jau aiškiai žinojo, kad jos gyvenimo kelias veda į gerą partiją su turtingu ir jos grožio ištroškusiu vyru. Visa kita tapo nebesvarbu. Taigi, letargas vis stiprėjo. Į šalį buvo nustumti visi nemoteriški mokslai – matematika, fizika ir chemija, atsisakyta sporto, svajonių tapti gydytoja, mokytoja ar inžiniere. „Man to nereikia. Aš noriu būti šaunaus ir žinomo vyro žmona“, – išdidžiai atšaudavo Klaudija visiems, kalbantiems apie jos nepanaudotus sugebėjimus.

Jaunystė

Pabaigusi mokslus vidurinėje mokykloje ir tėčio Petro paraginta Klaudija sutiko dar keletą metelių „prastumti“ aukštojoje mokykloje. Mat gražuolės su diplomu buvo labiau vertinamos turtingų vyrų. Studijavo Klaudija vangiai, nes mokslai jos visai netraukė. Miegodavo paskaitose, miegodavo parimusi ant knygų per sesijas. Miegodavo baruose ir klubuose seksualia poza išstačiusi savo grožį alkanoms vyrų akims. Ji laukė to, kas ją atkerės.

Neilgai trukus sutiko Deivydą, suspėjusį užkalti gražaus pinigėlio užsienio valiuta. Nesuko galvos porelė ir nutarė susituokti. Klaudijai patiko gražus vyruko automobilis, madingai įrengti apartamentai ir brangūs jo dovanoti kailiniai. Deivydą traukė išpuoselėtas merginos grožis, tobulas kūnas ir neišvystytas protas.

Vestuvės buvo prabangios ir įsimintinos. Tėvas Petras pasistengė neapsikiaulinti prieš savo turtuolį žentą, tad skraidė malūnsparniai, lijo rožių žiedlapių lietus, per visą bažnyčią driekėsi nuotakos suknelės šleifas. Motina Janina jautėsi pagerbta pavydžių savo bičiulių iš grožio salonų žvilgsnių ir spaudos atstovų dėmesio. Neveltui tėvai investavo pinigus, savo jėgas ir laiką į dukterį – gražuolę moterį. O Klaudija vis miegojo.

Branda ir visas tolimesnis gyvenimas

Nei žmonos, nei motiniški rūpesčiai nepažadino Klaudijos. Letargas vis labiau stiprėjo. Dienos tapo neįmanomai tuščios ir slogios. Net ir kasdien lakuojami nagai ar laku purškiami madingai kirpti plaukai nesuteikdavo pagyvėjimo. Nepadėdavo net įsakmiu karalienės balsu duodamos komandos vaikų auklėms ar tarnaitėms. Gyvenimas tekėjo kažkur pro šalį. Jame nebuvo meksikietiškų serialų aistrų. Iš tuštumos voratinklio taikėsi pabėgti Deivydas. Jam padėjo gražuolė jo sekretorė Džilda. Su ja jis laigė po užsienius, su ja skaidrindavo savo dienas.

O Klaudija jautėsi niekam nereikalinga. Tikriausiai po keleto metų koks nors madingas ir brangus psichiatras diagnozavo jai depresiją ir gydė madingais antidepresantais. Tikėkimės, kad ji nebaigė savo gyvenimo savižudybe.

Patarimai, kaip atsibusti

Dvi garsios amerikiečių psichoterapeutės Dorothy Jongeward ir Dru Scott siūlo susigrąžinti gyvenimą šiais būdais:

- nustoti laukus kažko, kas išgelbės ar nurodys gyvenimo kryptį,
- nustoti puoselėjus depresiją, būtinai imtis veiklos,
- susidaryti sąrašą tikslų, kurių norite pasiekti ar kurių norėjote, bet nepasiekėte,
- pradėti mokytis, tai yra lavinti savo voratinkliais apleistą protą (tinka mokytis kalbų, studijuoti ), nepaisant, kiek jums metų,
- apmąstyti, kas suteiktų jūsų gyvenimui džiaugsmo,
- pradėti džiaugtis tuo, ką turite ir tais, kurie jus supa,
- paklauskite savęs, kas lemia jūsų gyvenimą: atsitiktinumai ar jūsų sąmoningas apsisprendimas.

Pastabos

Nemanykite, mielosios, kad miega tik turtuolių gražuolės žmonos. Pažvelkite į tai plačiau. Gal ir jūs miegate? Gal tuščiai leidžiate bėgti metams, užuot atskleidusios pasauliui turtus, kuriuos nešatės savyje?

Perspėjimas

Psichoterapijos klasikas Abrahamas Maslow perspėjo, jog jei mūsų gyvenimas tuščias ir nuobodus, vadinasi, mes nieko nepadarėme, kad realizuotume save ir sukurtume artimus ryšius su žmonėmis. Jei to nepadarėme, tuomet kaltė ir graužatis tebūnie mums užmokestis.