Kai nuotraukos pradeda meluoti
Yra toks momentas, kurį žino kiekvienas fotografas – žiūri į ekraną, mato puikų kadrą, spaudžia užraktą, o paskui namuose, prie didelio monitoriaus, supranti, kad kažkas ne taip. Vaizdas atrodo lyg per rūką, detalės neaštrios, o tu jau pradedi kaltinti save – gal per greitai spaudžiau, gal ranka drebėjo? Bet kartais problema yra visai kitur – pačiame objektyve.
Objektyvai nėra amžini ir tobuli. Jie dulkėja, gauna smūgių, mechanizmai susidėvi, o optiniai elementai gali pasislinkyti. Visa tai vyksta lėtai, beveik nepastebėmai, ir daugelis fotografų metų metus fotografuoja su probleminiu objektyvu, net nežinodami apie tai. Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kaip atpažinti, kad jūsų objektyvui reikia pagalbos – ar tai būtų valymas, ar kalibravimas.
Dulkės, grybelis ir kiti nematomi priešai
Pradėkime nuo paprasčiausio – nešvarumo. Objektyvo stiklas yra magnetiškai traukiantis dulkes, pirštų atspaudus ir drėgmę. Tai neišvengiama, bet svarbu žinoti, kada tai tampa realia problema, o ne tiesiog estetinis nepatogumas.
Kelios dulkės ant priekinio elemento ar viduje – tai normalu ir praktiškai neturi jokios įtakos nuotraukų kokybei. Rimtai. Daugelis fotografų panikuoja dėl kelių dulkių dalelių, kurias mato, kai laiko objektyvą prieš šviesą, tačiau šios dulkės nuotraukose nesimato. Kita situacija, kai dulkių yra daug arba kai ant stiklo yra riebalų dėmių.
Kaip patikrinti? Nufotografuokite vienodą šviesų paviršių – mėlyną dangų arba baltą sieną – su mažiausia diafragma (f/16 ar f/22). Jei nuotraukoje matote tamsias dėmes ar apskritimus, tai jau yra problema, reikalaujanti dėmesio. Šis testas ypač gerai parodo dulkes ant jutiklio, bet gali atskleisti ir rimtesnius objektyvo nešvarumus.
Grybelis – tai rimtesnė problema. Drėgnoje aplinkoje laikomi objektyvai gali užsiauginti tikrą grybelių koloniją tarp stiklo elementų. Grybelį galima atpažinti pagal charakteringus „šakotus” arba „voratinklio” tipo raštus, matomus, kai žiūrite pro objektyvą į šviesą. Grybelis ne tik mažina vaizdo aštrumą, bet ir gali pažeisti stiklo dangą, todėl kuo greičiau kreipkitės į specialistą – patys jo nepašalinsite.
Kondensatas ir drėgmė viduje – dar vienas signalas. Jei matote „rūką” ar drumstumą vidiniuose elementuose, objektyvas turėjo kontaktą su drėgme. Kartais tai praeina savaime, bet dažnai reikia profesionalaus valymo.
Aštrumas, kurio nėra – fokusavimo problemos
Dabar prie sudėtingesnės temos – fokusavimo. Tai viena dažniausių ir kartu labiausiai klaidinančių problemų, nes fotografas dažniausiai kaltina save, o ne įrangą.
Autofokusas gali turėti vadinamąją „back focus” arba „front focus” problemą. Tai reiškia, kad kamera fokusuojasi ne ten, kur turėtų – arba šiek tiek toliau, arba šiek tiek arčiau nei nurodyta fokusavimo taškas. Pavyzdžiui, fotografuojate portretą, fokusuojatės į akis, o nuotraukoje aštrios ausys arba nosis. Tai klasikinis back focus arba front focus.
Kaip tai patikrinti namuose? Yra paprastas būdas su liniuote arba specialia fokusavimo testo kortele (ją galima atsispausdinti internete nemokamai). Padėkite liniuotę kampu – maždaug 45 laipsnių – ant stalo, fokusuokitės į centrinę žymę ir fotografuokite iš trikojo su nuotolinio valdymo pulteliu arba laikmačiu, kad išvengtumėte drebėjimo. Paskui žiūrėkite, kur tiksliai yra aštrumo zona – ar ji sutampa su ta vieta, į kurią fokusuotės.
Svarbu žinoti, kad ši problema gali priklausyti nuo atstumo ir diafragmos. Objektyvas gali puikiai fokusuotis iš toli, bet turėti problemų iš arti, arba atvirkščiai. Todėl testuokite keliuose atstumose.
Taip pat atkreipkite dėmesį į fokusavimo greitį ir stabilumą. Jei autofokusas pradėjo „medžioti” – pirmyn atgal ieško fokuso ilgiau nei įprastai – tai gali reikšti, kad mechanizmas susidėvėjo arba yra nešvarus. Ypač tai pastebima su senesniais objektyvais, kuriuose yra mechaninis fokusavimo variklis.
Diafragma elgiasi keistai
Diafragmos lapeliai – tai subtili mechanika, kuri gali sugesti keliais būdais. Pirmasis ir labiausiai pastebimas – riebalų dėmės ant lapelių. Tai nutinka, kai tepimas iš mechanizmo patenka ant pačių lapelių. Tokiu atveju diafragma veikia lėtai, netoygiai arba visai neužsidaro iki reikiamos vertės.
Kaip tai atpažinti? Žiūrėkite pro objektyvą iš priekio ir rankiniu būdu keiskite diafragmą (jei objektyvas turi diafragmos žiedą) arba naudokite kameros meniu „diafragmos peržiūros” funkciją. Lapeliai turėtų judėti sklandžiai ir greitai. Jei juda lėtai, netoygiai arba matote, kad jie blizga (riebalų atspindys), reikia valymo.
Kita problema – sulenktų arba pažeistų lapelių. Tai dažniausiai nutinka po fizinio smūgio. Tokiu atveju diafragmos skylė nebebus apvali, o nuotraukose tai matysis kaip negraži „bokeh” forma – vietoj apvalių taškų gausite daugiakampius arba netaisyklingus apskritimus.
Beje, diafragmos lapelių problemos ypač pastebimos ilgai eksponuojant – jei fotografuojate naktį ir matote, kad žvaigždžių arba šviesos šaltinių „bokeh” atrodo netaisyklingai, tai gali būti diafragmos problema.
Mechaniniai pažeidimai, kuriuos galima pamatyti ir pajusti
Kartais problemos yra visiškai akivaizdžios – tiesiog reikia žinoti, ko ieškoti. Paimkite objektyvą į rankas ir atlikite keletą paprastų patikrinimų.
Pirmiausia – žiedai. Fokusavimo ir zoom žiedai turėtų judėti sklandžiai, be „mirties zonų” ar šuolių. Jei žiedas judant „šokinėja”, jaučiamas smėlio ar trupinių jausmas, arba yra vietos, kur judėjimas staiga tampa sunkesnis – tai mechaninė problema. Taip pat patikrinkite, ar nėra laisvumo – žiedas neturėtų judėti pirmyn-atgal arba šonais.
Antra – objektyvo korpusas. Ieškokite įtrūkimų, įlenkimų ar pažeistų vietų. Ypač atkreipkite dėmesį į vietą, kur objektyvas jungiasi su kamera – bajonetą. Jei bajonetinius kontaktus matote sulenkti arba pažeisti, kamera gali neužmegzti ryšio su objektyvu arba perduoti klaidingus duomenis.
Trečia – garsai. Sveikame objektyve autofokuso veikimas yra tylus arba skleidžia charakteringą, tolygų garsą. Jei girdite traškėjimą, šlifavimą ar kitus neįprastus garsus fokusavimo metu – tai aiškus signalas, kad kažkas negerai viduje.
Ketvirta – patikrinkite, ar objektyvas nesudaro „vamzdžio” efekto, tai yra, ar zoom padėtyje nėra laisvumo. Kai kurie zoom objektyvai su laiku pradeda „krentinėti” – tai yra, pastatyti vertikaliai, jie patys savaime išslenka į ilgiausią padėtį. Tai reiškia, kad vidinis mechanizmas susidėvėjo.
Vaizdo kokybės pokyčiai, kuriuos pamatysite nuotraukose
Galbūt svarbiausia dalis – kaip problemos atsiliepia pačioms nuotraukoms. Čia reikia šiek tiek dėmesio ir lyginimo.
Chromatinė aberacija – tai spalvotų kraštų atsiradimas kontrastingose vietose. Šiek tiek chromatinės aberacijos turi beveik visi objektyvai, bet jei ji staiga tapo ryškesnė nei anksčiau, tai gali reikšti, kad optiniai elementai pasislinko.
Vinjetas – tai kampų patamsėjimas. Vėlgi, tam tikras vignetavimas yra normalus, ypač atvirose diafragmose. Bet jei vignetavimas yra netolygus – vienas kampas tamsesnis nei kitas – tai jau rodo problemą su optinių elementų centruotumu.
Aštrumas tik centre – jei nuotraukos centras aštrus, bet kampai labai neryškūs, ir tai pastebima net uždarose diafragmose, tai gali reikšti, kad objektyvo stiklas pasislinko arba yra kita optinė problema.
Lensflare ir „duch” vaizdai – jei prieš stiprią šviesą pradėjote gauti daugiau atspindžių ar „duch” vaizdų nei anksčiau, tai gali reikšti, kad antirefleksinė danga ant stiklo pažeista arba viduje yra nešvarumo, kuris išsklaido šviesą.
Praktinis patarimas: palyginkite senas ir naujas nuotraukas, padarytas tomis pačiomis sąlygomis. Fotografuokite tą patį objektą tuo pačiu objektyvu, tais pačiais nustatymais. Jei matote aiškų kokybės skirtumą – laikas imtis veiksmų.
Kada valyti patiems, o kada eiti pas specialistą
Čia daugelis fotografų daro klaidą – arba per daug bijo paliesti objektyvą, arba per drąsiai imasi valymo ir padaro daugiau žalos nei naudos.
Ką galite daryti patys: valyti priekinį ir galinį elementus nuo dulkių ir pirštų atspaudų. Tam naudokite tik specialias lęšių valymo servetėles arba mikropluošto audinius, specialų lęšių valiklį ir oro pūstuvą. Niekada nenaudokite paprastų popierinių servetėlių, kvėpavimo garų ar buitinių valiklių – tai subraižys arba pažeis dangą.
Taisyklė yra paprasta: viskas, kas yra viduje – ne jūsų reikalas, jei nesate apmokytas. Bandymas valyti vidinius elementus namuose beveik visada baigiasi blogiau nei prasidėjo. Dulkės viduje? Palikite jas. Jos mažai ką daro nuotraukų kokybei. Grybelis viduje? Eikite pas specialistą.
Kalibravimas – tai taip pat ne namų darbas. Tiesa, daugelis modernių kamerų turi „AF Fine Tune” arba panašią funkciją, leidžiančią koreguoti fokusavimo tikslumą programiškai. Tai galite padaryti patys, naudodami anksčiau minėtą liniuotės testą. Tačiau tai tik skaitmeninis pataisymas, o ne tikras kalibravimas – jei problema didelė, reikia mechaninio reguliavimo.
Pas specialistą eikite, kai: matote grybelį, matote kondensatą viduje, diafragma veikia netinkamai, fokusavimas tapo nestabilus arba lėtas, yra mechaniniai pažeidimai, arba nuotraukų kokybė aiškiai pablogėjo be akivaizdžios priežasties.
Profilaktika – geriau nei gydymas
Kaip ir su bet kuria kita technika, geriau užkirsti kelią problemoms nei jas spręsti. Keletas paprastų taisyklių, kurios pailgins jūsų objektyvų gyvenimą.
Laikykite objektyvus sausoje, vėsioje vietoje. Drėgmė – pagrindinis grybelio priežasties šaltinis. Jei gyvenate drėgname klimate arba dažnai fotografuojate prie vandens, investuokite į sausą dėžę su silikagelio paketėliais. Jos nėra brangios, bet gali išgelbėti jūsų objektyvus.
Visada naudokite objektyvo dangtelius – tiek priekinį, tiek galinį. Tai elementaru, bet stebėtinai daug fotografų nešioja objektyvus be dangtelių. Priekinis dangtelis apsaugo nuo dulkių ir fizinių pažeidimų, galinis – nuo dulkių patekimo į bajonetą ir vidinius elementus.
UV filtras ant priekinio elemento – tai diskutuotinas klausimas tarp fotografų, bet kaip apsaugos priemonė jis tikrai veikia. Geriau subraižyti ar sudaužyti pigų filtrą nei patį objektyvą. Tik nepirkite labai pigių filtrų – jie gali pabloginti vaizdo kokybę.
Reguliarus patikrinimas – kartą per metus arba po intensyvaus naudojimo atlikite paprastą vizualinį patikrinimą ir nufotografuokite testinį kadrą. Tai padės pastebėti problemas anksti, kol jos dar nedidelės.
Ir paskutinis patarimas: dokumentuokite savo įrangą. Fotografuokite objektyvus kai juos perkate – tiek išorę, tiek pro juos žiūrint į šviesą. Tai padės vėliau palyginti ir pastebėti pokyčius.
Kai objektyvas kalba – reikia klausyti
Fotografija yra ta sritis, kur įranga turi didelę reikšmę, bet dažnai ignoruojama, kol nesuges. Objektyvas – tai ne tik stiklas ir metalas, tai tikslus optinis instrumentas, reikalaujantis priežiūros.
Svarbiausia, ką galite išsinešti iš šio straipsnio – išmokite pažinti savo įrangą. Žinokite, kaip jūsų objektyvas veikia normaliai, kaip atrodo jo nuotraukos, kaip juda jo žiedai. Tada, kai kažkas pasikeis, pastebėsite tai iš karto, o ne po metų, kai jau bus padaryta žala.
Neskubėkite kaltinti savęs, kai nuotraukos nepavyksta. Kartais problema yra objektyve, o ne fotografo rankose. Ir atvirkščiai – neskubėkite kaltinti objektyvo, kai problema yra technika ar šviesa. Sisteminis požiūris – testai, palyginimas, stebėjimas – padės atskirti viena nuo kito.
Galiausiai, nebijokite kreiptis į specialistus. Geras objektyvų servisas gali atgaivinti seną objektyvą ir padaryti jį lyg naują. Tai dažnai kainuoja žymiai mažiau nei naujo pirkimas, o rezultatas – tas pats. Jūsų objektyvas investicija, ir kaip bet kuri investicija – ji reikalauja priežiūros.
