Kai ekranas nustoja rodyti tai, ką turėtų
Paspaudei mygtuką, norėdamas peržiūrėti vakar darytą nuotrauką, o ekranas – tuščias. Arba dar blogiau: rodo kažkokias spalvotas juostas, pusė vaizdo juoda, o kampas tiesiog mirgsi kaip sena neoninė iškaba. Pažįstamas jausmas? Fotoaparato ekrano gedimas yra vienas iš tų dalykų, kurie sugadina ne tik nuotaiką, bet ir kelia rimtą klausimą – ką daryti toliau?
Atsakymas nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Taisyti ar keisti – tai sprendimas, kuris priklauso nuo daugybės faktorių: fotoaparato amžiaus, modelio, gedimo pobūdžio, tavo biudžeto ir net to, kaip dažnai jį naudoji. Šiame straipsnyje pabandysime išnarplioti visus šiuos aspektus, kad galėtum priimti sprendimą, kurio vėliau nesigailėtum.
Kaip suprasti, kas iš tikrųjų nutiko su ekranu
Prieš bėgant į servisą ar naršant naujus fotoaparatus internete, verta minutę stabtelėti ir pabandyti suprasti gedimo pobūdį. Ekrano problemos fotoaparatuose gali būti labai skirtingos, ir ne visos jos reiškia, kad reikia iš karto keisti visą ekraną.
Pirmiausia – ar ekranas visiškai neveikia, ar tik rodo iškraipytą vaizdą? Jei ekranas juodas, bet fotoaparatas fotografuoja (tai galima patikrinti prijungus prie kompiuterio ar peržiūrėjus nuotraukas atminties kortelėje), problema gali būti ne pačiame ekrane, o jungtiniame kabelyje tarp ekrano ir pagrindinės plokštės. Tokia problema dažnai atsiranda po kritimo arba tiesiog dėl ilgalaikio naudojimo – kabelis atsilaisvina.
Spalvotos horizontalios ar vertikalios juostos dažniausiai rodo, kad pats LCD ar OLED ekranas yra fiziškai pažeistas – arba sudaužytas, arba sugedęs elektriškai. Mirgėjimas gali reikšti tiek kabelio problemą, tiek ekrano valdiklio gedimą. O jei ekranas rodo vaizdą, bet jis labai blyškus arba matosi tik tam tikru kampu – greičiausiai sugedęs apšvietimas (backlight).
Praktinis patarimas: Prieš nešdamas fotoaparatą į servisą, pabandyk jį perkrauti (išimk bateriją minutei). Kartais tai išsprendžia programinės įrangos sukeltus ekrano trikdžius, kurie atrodo kaip fizinis gedimas, bet iš tikrųjų yra tik laikina klaida.
Taisymo kaina: kada tai apsimoka, o kada – ne
Servisų kainos Lietuvoje už fotoaparato ekrano keitimą svyruoja gana plačiai – nuo 50 iki 300 eurų ir daugiau, priklausomai nuo modelio. Standartinio veidrodinio fotoaparato, tarkime, Canon EOS serijos ar Nikon D serijos, ekrano keitimas paprastai kainuoja 80–150 eurų su dalimis ir darbu. Bepveidžių sistemų, kaip Sony Alpha ar Fujifilm X serija, ekranai dažnai brangesni – tiek pačios dalys, tiek darbas, nes konstrukcija sudėtingesnė.
Čia atsiranda svarbus skaičiavimas: jei taisymas kainuos daugiau nei 40–50% fotoaparato rinkos vertės, rimtai verta pagalvoti apie keitimą. Pavyzdžiui, jei tavo fotoaparatas šiandien parduotuvėje kainuoja 400 eurų (arba naudotas – 250 eurų), o ekrano taisymas kainuos 180 eurų – tai jau riba, kur sprendimas tampa asmenišku pasirinkimu, o ne grynai ekonominiu.
Tačiau yra ir kitas aspektas, kurį žmonės dažnai pamiršta: garantija po taisymo. Geras servisas suteiks bent 3–6 mėnesių garantiją ant atlikto darbo. Jei servisas garantijos nesuteikia – tai raudonas signalas. Taip pat svarbu paklausti, ar naudojamos originalios dalys, ar analogai. Originalus Sony ekranas ir pigus Kinijos analogas gali skirtis ne tik kokybe, bet ir spalvų tikslumu – o tai fotografui yra labai svarbu.
Pats keisti ekraną – drąsus žingsnis ar savižudybė
YouTube pilna video, kaip keisti fotoaparatų ekranus namuose. Ir teoriškai – taip, tai įmanoma. Bet ar tai protinga? Priklauso nuo kelių dalykų.
Jei esi techniškai išprusęs, turi tinkamus įrankius (specialius atsuktuvo antgalius, plastikinius atidarymo įrankius, antistatinę apyrankę) ir fotoaparatas nėra tavo pagrindinis darbo įrankis – kodėl ne. Kai kurie fotoaparatai, pavyzdžiui, senesni Canon Rebel serijos modeliai, yra gana draugiškai surinkti ir ekranas keičiamas be didelių kančių. Tačiau modernūs bepveidžiai fotoaparatai – visai kita istorija. Ten vidinė erdvė tokia tanki, kad neteisingai paspaudus vieną kabelį, gali sugadinti daug daugiau nei tik ekraną.
Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad pats ekranas – tai ne tik stiklas. Daugelyje šiuolaikinių fotoaparatų ekranas yra sujungtas su jutikliniu sluoksniu, valdiklio plokšte ir lankstaus kabelio sistema. Pirkti teisingą dalį internete taip pat nėra trivialus dalykas – to paties modelio fotoaparatai skirtingais gamybos metais gali turėti skirtingus ekranus.
Rekomendacija: Jei vis dėlto nori bandyti pats – pirmiausia surask konkrečiai savo modeliui skirtą video instrukciją (ne bendrą, o būtent tavo fotoaparatui). Jei tokios instrukcijos nėra arba ji atrodo sudėtinga – geriau nerizikuok. Servisas kainuos mažiau nei naujas fotoaparatas po nesėkmingo savarankiško taisymo.
Kada ekrano gedimas yra proga atnaujinti įrangą
Kartais gyvenimas duoda ženklus. Ir sugedęs ekranas ant penkių metų senumo fotoaparato gali būti vienas iš jų. Bet čia svarbu nesusigundyti emocijomis ir pagalvoti racionaliai.
Jei tavo fotoaparatas yra senesnės kartos ir jau kurį laiką galvojai apie atnaujinimą – gedimas gali būti gera proga. Ypač jei jau žinai, ko nori iš naujo fotoaparato: geresnio autofokuso, vaizdo stabilizacijos, didesnės raiškos ar tiesiog modernesnio ekrano su didesne raiška ir jutikliniu valdymu.
Tačiau jei fotoaparatas yra aukštesnės klasės modelis (pvz., Canon 5D serija, Nikon D800 ar panašūs) ir jis vis dar atitinka tavo poreikius – taisymas beveik visada apsimoka. Tokie fotoaparatai buvo statomi ilgam, jų mechanika patikima, ir naujas ekranas gali suteikti dar keletą metų gero darbo.
Dar vienas dalykas, kurį verta apsvarstyti: ar tau apskritai reikia ekrano? Kai kurie fotografai, ypač dirbantys su stativu studijoje ar fotografuojantys per peržiūros programą kompiuteryje, ekraną naudoja minimaliai. Tokiu atveju net sugedęs ekranas nėra katastrofa – galima fotografuoti ir be jo, o taisymą atidėti arba apskritai atsisakyti.
Servisas: kaip nerasti problemų ten, kur jų nėra
Lietuvoje fotoaparatų servisų nėra labai daug, bet jie yra. Didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – galima rasti specializuotų servisų, kurie dirba su fotografine technika. Taip pat yra galimybė siųsti fotoaparatą į oficialius aptarnavimo centrus – Canon, Nikon, Sony turi savo servisų tinklą Europoje, nors tai paprastai brangiau ir užtrunka ilgiau.
Renkantis servisą, verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Pirma – ar jie dirba su tavo fotoaparato marke. Ne kiekvienas servisas, kuris taiso telefonus ar nešiojamus kompiuterius, turi patirties su fotoaparatais. Antra – paprašyk preliminarios sąmatos prieš sutikdamas su taisymu. Geras servisas diagnozuos problemą ir pasakys kainą prieš pradėdamas darbus. Trečia – pasidomėk atsiliepimais. Lietuvoje fotografų bendruomenė nėra didelė, ir informacija apie gerus bei blogus servisus cirkuliuoja gana greitai – fotografų grupės Facebook’e ar forumuose gali būti labai naudingas šaltinis.
Taip pat svarbu žinoti: jei fotoaparatas dar garantinis, bet gedimas atrodo kaip fizinis (pvz., ekranas sudaužytas po kritimo) – garantija jo nedengs. Tačiau jei ekranas sugedė savaime, be jokio fizinio poveikio – tai gali būti gamybos defektas, ir verta kreiptis į pardavėją ar gamintoją.
Kaip prailginti ekrano gyvenimą ateityje
Jei jau išsprendei dabartinę problemą – taisymo ar keitimo keliu – verta pagalvoti, kaip apsaugoti naują ekraną. Fotoaparato ekranas yra viena labiausiai pažeidžiamų dalių, ir keletas paprastų priemonių gali žymiai prailginti jo tarnavimo laiką.
Ekrano apsauginė plėvelė arba grūdintas stiklas – tai pirmasis ir pigiausias žingsnis. Kainuoja kelis eurus, klijuojasi lengvai, o apsaugo nuo įbrėžimų ir nedidelių smūgių. Daugeliui fotoaparatų modelių tokias plėveles galima rasti specializuotose parduotuvėse arba užsisakyti internetu.
Fotoaparato krepšys ar dėklas su tvirtu priekiniu dangteliu – kitas svarbus dalykas. Daug ekranų sugadinami ne per fotografavimą, o transportuojant fotoaparatą. Jei nešioji fotoaparatą kuprinėje be jokios papildomos apsaugos – tai tik laiko klausimas, kada jis susidurs su kažkuo kietu.
Jei fotoaparatas turi sulankstomą ar pasukamą ekraną – naudok šią funkciją. Kai nefotografuoji, pasuk ekraną taip, kad jis būtų apsaugotas nuo išorinės aplinkos. Daugelis fotografų pamiršta šią paprastą galimybę ir laiko ekraną nuolat atsuktą į išorę.
Galiausiai – ekrano ryškumas. Nereikia laikyti ekrano maksimaliu ryškumu visą laiką. Tai ne tik greitina baterijos išsikrovimą, bet ir ilgainiui gali paveikti ekrano kokybę, ypač OLED tipo ekranų atveju, kur ilgalaikis maksimalus ryškumas gali sukelti „išdegimą”.
Taisyti, keisti ar susitaikyti – galutinis žodis
Fotoaparato ekrano gedimas nėra pasaulio pabaiga, nors tą akimirką, kai jis nutinka, taip ir atrodo. Svarbiausia – nepriimti skubotų sprendimų. Nereikia nei iš karto bėgti į servisą, nei iš karto naršyti naujų fotoaparatų katalogų.
Pradėk nuo diagnozės – suprask, kas tiksliai sugedę. Tada įvertink taisymo kainą ir palygink ją su fotoaparato verte. Jei taisymas kainuoja mažiau nei trečdalis fotoaparato vertės – beveik visada apsimoka taisyti. Jei daugiau nei pusė – rimtai svarstyk keitimą. O jei esi tarp šių ribų – sprendimą lemia asmeniniai faktoriai: prisirišimas prie fotoaparato, planai ateityje, biudžetas.
Vienas dalykas tikras: geras fotoaparatas su sugedusiu ekranu vis tiek yra geras fotoaparatas. Ekranas – tai tik langas į tai, ką jis daro. O tai, ką jis daro – šviesos fiksavimas, momento įamžinimas – nuo ekrano nepriklauso. Tad nespausk panikoje mygtuko „pirkti naują”, kol neišnagrinėjai visų variantų. Dažniausiai sprendimas yra paprastesnis ir pigesnis, nei atrodo iš pradžių.
