Kodėl šis klausimas apskritai svarbus?
Prieš perkant fotoaparatą, dauguma žmonių lygina megapikselius, dinaminį diapazoną, vaizdo kokybę silpno apšvietimo sąlygomis. Tai logiška. Tačiau retai kas susimąsto apie tai, kas nutiks po dvejų, trejų ar penkerių metų naudojimo. O tada ir prasideda tikrosios staigmenos – gedimas, kuris gali kainuoti tiek, kad apsimokėtų tiesiog nusipirkti naują įrenginį.
Veidrodiniai (DSLR) ir sisteminiai (mirrorless) fotoaparatai yra labai skirtingos konstrukcijos, ir ta skirtinga konstrukcija lemia visiškai skirtingus gedimų tipus. Tai nereiškia, kad vienas yra geresnis už kitą – abu turi savų silpnų vietų. Bet žinoti, ko tikėtis, yra labai praktiška informacija tiek pradedančiajam, tiek profesionalui.
Šiame straipsnyje pabandysime išnagrinėti, kokie gedimai būdingi kiekvienam tipo fotoaparatui, kodėl jie atsiranda, ir ką galima padaryti, kad jų išvengtumėte arba bent jau atidėtumėte.
Veidrodinių fotoaparatų mechaninis paveldas – stiprybė ir silpnybė vienu metu
DSLR fotoaparatas yra iš esmės mechaninis stebuklas. Jame yra judantis veidrodis, pentaprizmas arba pentaveidrodis, mechaninis užraktas, automatinio fokusavimo sistema su atskiru jutikliu – visa tai veikia kartu kiekvieną kartą, kai paspaudžiate mygtuką. Ir tai veikia puikiai. Kol veikia.
Labiausiai paplitęs DSLR gedimas yra susijęs su veidrodžio mechanizmu. Veidrodis, kuris atspindi vaizdą į optinį vaizdo ieškiklį, yra pritvirtintas ant spyruoklinio mechanizmo. Laikui bėgant ta spyruoklė silpnėja, veidrodžio buferis (minkšta medžiaga, kuri slopina smūgį) pradeda irti. Kai veidrodžio buferis suyra, jo nuotrupos gali patekti ant vaizdo jutiklio. Tai nėra katastrofa, bet valymas kainuoja, o jei nuotrupos įbrėžė jutiklį – tai jau rimtesnė problema.
Kitas klasikinis DSLR gedimas – automatinio fokusavimo sistemos problemos. Veidrodiniai fotoaparatai naudoja fazinio fokusavimo jutiklius, kurie yra atskirti nuo pagrindinio vaizdo jutiklio. Tai reiškia, kad gali atsirasti fokusavimo nuokrypis – situacija, kai fotoaparatas mano, kad sufokusavo teisingai, bet iš tikrųjų fokusas yra šiek tiek priekyje arba gale objekto. Tai vadinama „front focus” arba „back focus” problema. Daugelis DSLR turi galimybę kalibruoti AF mikrojustiką, bet ne visi vartotojai apie tai žino.
Mechaninis užraktas – dar viena pažeidžiama vieta. DSLR užraktai paprastai yra įvertinti 100 000–200 000 ciklų (aukščiausios klasės modeliai – iki 400 000). Kai tas skaičius pasiekiamas, užraktas gali pradėti veikti netolygiai arba visai sugesti. Geras ženklas, kad užraktas artėja prie pabaigos – netolygi ekspozicija, horizontalios juostos nuotraukose arba tiesiog fotoaparatas nustoja fotografuoti.
Praktinis patarimas: Prieš perkant naudotą DSLR, visada patikrinkite užrakto ciklų skaičių. Tai galima padaryti nemokamai su įrankiais kaip „Camera Shutter Count” arba „Exif data” analizatoriais. Jei fotoaparatas jau turi 80 000+ ciklų ir kainuoja beveik tiek pat, kiek naujas – gerai pagalvokite.
Sisteminių fotoaparatų elektroninė prigimtis – nauja era, naujos problemos
Mirrorless fotoaparatai atsirado kaip atsakas į DSLR mechaninį sudėtingumą. Pašalinus veidrodį, konstrukcija tapo paprastesnė, kompaktiškesnė. Bet tai nereiškia, kad problemų neliko – jos tiesiog tapo kitokios.
Pirmoji ir bene labiausiai diskutuojama mirrorless problema – elektroninis vaizdo ieškiklis (EVF). Skirtingai nuo optinio vaizdo ieškiklio, EVF yra mažas ekranas, kuris rodo vaizdo jutiklio perduodamą vaizdą realiuoju laiku. Tai turi privalumų (matote tikslią ekspoziciją, baltosios balanso peržiūrą ir pan.), bet EVF gali sugesti. Dažniausi simptomai – pikselių „mirtis”, spalvų iškraipymai, atsilikimas (lag) arba tiesiog ekrano gedimas. EVF keitimas dažniausiai nėra pigus.
Antra problema – vaizdo stabilizavimo sistema. Daugelis modernių mirrorless fotoaparatų turi IBIS (In-Body Image Stabilization) – tai mechanizmas, kuris judina patį vaizdo jutiklį, kad kompensuotų rankų drebėjimą. Tai puiki technologija, bet judantys komponentai reiškia daugiau galimų gedimų. IBIS mechanizmo remontas yra brangus ir sudėtingas, nes jutiklis turi būti išimtas iš savo laikiklio.
Trečia – baterijos ir energijos valdymo problemos. Mirrorless fotoaparatai naudoja žymiai daugiau energijos nei DSLR, nes visą laiką veikia jutiklis ir ekranai. Tai reiškia, kad baterijos greičiau senka ir greičiau dėvisi. Po 2–3 metų intensyvaus naudojimo baterijos talpa gali sumažėti iki 70–80% originalios. Tai ne katastrofa, bet nepatogi realybė.
Praktinis patarimas: Jei naudojate mirrorless fotoaparatą intensyviai, verta turėti bent dvi baterijas ir keisti jas reguliariai, o ne naudoti vieną iki visiško išsekimo. Tai prailgina baterijų tarnavimo laiką.
Vaizdo jutiklio problemos – tai, ko labiausiai bijoti
Vaizdo jutiklis yra brangiausia fotoaparato dalis. Jo gedimas dažniausiai reiškia arba labai brangų remontą, arba fotoaparato nurašymą. Ir čia tiek DSLR, tiek mirrorless turi savų problemų.
DSLR jutikliai yra labiau apsaugoti fiziniu požiūriu – veidrodis ir užraktas sudaro papildomą barjerą nuo dulkių ir mechaninių pažeidimų. Tačiau tai nereiškia, kad jie neturi problemų. Viena iš jų – „hot pixels” arba „dead pixels” – pikseliai, kurie visada rodo tam tikrą spalvą arba visai neveikia. Tai dažniausiai atsiranda dėl jutiklio senėjimo arba po stipraus elektromagnetinio poveikio. Nedidelis kiekis „karštų” pikselių yra normalus reiškinys, ir fotoaparatas dažniausiai juos kompensuoja programiškai. Bet jei jų atsiranda daug – tai jutiklio degradacijos požymis.
Mirrorless fotoaparatuose jutiklis yra labiau pažeidžiamas fiziškai, nes nėra veidrodžio apsaugos. Keičiant objektyvus, jutiklis yra tiesiogiai veikiamas aplinkos. Dulkės ant jutiklio – labai dažna mirrorless vartotojų problema. Tai nėra gedimas tiesiogine prasme, bet reguliarus valymas yra būtinas, o neteisingas valymas gali subraižyti jutiklį.
Dar viena jutiklio problema, būdinga aukštos spartos filmavimui – perkaitimas. Modernūs mirrorless fotoaparatai filmuoja 4K arba net 8K vaizdo įrašus, o tai generuoja daug šilumos. Kai kurie modeliai (ypač ankstyvosios kartos Sony A7 serija) buvo pagarsėję dėl perkaitimo problemų. Ilgalaikis perkaitimas gali sutrumpinti jutiklio tarnavimo laiką.
Praktinis patarimas: Reguliariai tikrinkite jutiklį fotografuodami vienodą šviesų foną (dangų arba baltą sieną) mažiausia diafragma (f/16–f/22). Taip dulkės ir defektai bus aiškiai matomi. Jutiklio valymui naudokite tik specialiai tam skirtus įrankius – ne suspausto oro skardinėles, kurios gali palikti kondensatą.
Objektyvų jungtys ir kontaktai – dažnai ignoruojama problema
Fotoaparato korpusas ir objektyvas bendrauja per elektrinius kontaktus. Šie kontaktai perduoda informaciją apie diafragmą, fokusą, stabilizavimą ir kitus parametrus. Laikui bėgant, ypač jei objektyvai keičiami dažnai, šie kontaktai gali oksiduotis arba fiziškai susidėvėti.
DSLR atveju tai pasireiškia kaip sporadiškas „Error” pranešimas, automatinio fokusavimo atsisakymas arba diafragmos valdymo problemos. Dažnai pakanka nuvalyti kontaktus specialiu kontaktų valomuoju skysčiu arba tiesiog švariu audiniu. Bet kartais kontaktai yra fiziškai pažeisti ir reikia remonto.
Mirrorless fotoaparatai turi naujesnio dizaino jungtis (Sony E-mount, Fujifilm X-mount, Nikon Z-mount ir pan.), kurios paprastai yra patikimesnės. Tačiau čia iškyla kita problema – adapteriams. Daugelis mirrorless vartotojų naudoja adapterius, kad galėtų montuoti senus DSLR objektyvus. Adapteriai prideda papildomą kontaktų sluoksnį, o tai reiškia daugiau potencialių gedimo taškų. Pigūs adapteriai ypač linkę sukelti kontaktų problemas.
Yra ir mechaninė jungties problema – bajoneto susidėvėjimas. Jei objektyvai keičiami labai dažnai (kaip tai daro reportažo fotografai), bajoneto mechanizmas gali pradėti šiek tiek „lūpti” – atsiranda nedidelis laisvumas tarp objektyvo ir korpuso. Tai gali sukelti fokusavimo nestabilumą arba vaizdo kokybės problemas.
Praktinis patarimas: Kontaktus valykite bent kartą per metus, net jei nematote problemų. Naudokite specialius kontaktų valomąjį skystį arba paprasčiausią alkoholio tirpalą su vatos tamponu. Ir visada laikykite fotoaparatą su uždengta jungties anga, kai objektyvas nemontuotas.
Programinės įrangos ir elektronikos gedimai – modernaus fotoaparato kryžius
Šiuolaikiniai fotoaparatai yra iš esmės kompiuteriai su objektyvais. Ir kaip visi kompiuteriai, jie turi programinės įrangos problemų. Tai ypač aktualu mirrorless fotoaparatams, kurie yra žymiai labiau priklausomi nuo programinės įrangos nei DSLR.
Vienas iš dažniausių elektroninių gedimų – atminties kortelės skaitytuvo problemas. SD arba CFexpress kortelių lizdai yra mechaniškai pažeidžiami – kontaktai gali sulinkti, lizdas gali fiziškai atsilaisvinti nuo pagrindinės plokštės. Tai ypač dažna problema, jei kortelės keičiamos dažnai arba jei fotoaparatas buvo numestas.
Mirrorless fotoaparatai taip pat turi daugiau elektroninių komponentų, kurie gali sugesti dėl drėgmės ar temperatūros svyravimų. Nors daugelis šiuolaikinių modelių turi oro ir drėgmės apsaugą, ji nėra absoliuti. Kondensatas, susidarantis pereinant iš šalto į šiltą aplinką, gali sukelti trumpuosius jungimus.
Programinės įrangos atnaujinimai – dvipusė situacija. Iš vienos pusės, gamintojai reguliariai išleidžia firmware atnaujinimus, kurie taiso klaidas ir prideda funkcijų. Iš kitos pusės, neteisingai atliktas atnaujinimas arba sugedęs atnaujinimas gali „pakarti” fotoaparatą. Tai reta, bet pasitaiko.
Praktinis patarimas: Prieš atnaujindami firmware, visada įsitikinkite, kad baterija yra pilnai įkrauta (bent 50%), ir niekada nenutraukite atnaujinimo proceso. Atnaujinimą atlikite namuose, o ne lauke ar kelionėje. Ir visada perskaitykite atnaujinimo pastabas – kartais naujas firmware ištaiso vieną problemą, bet sukuria kitą.
Ekranai, mygtukai ir valdymo elementai – kasdienio naudojimo aukos
Tai galbūt ne pati dramatiškiausia tema, bet kasdienio naudojimo elementai dėvisi greičiausiai. Ir čia mirrorless fotoaparatai turi aiškų trūkumą – jie labiau priklauso nuo ekranų ir meniu navigacijos nei DSLR.
Pagrindiniai ekranai (LCD) gali sugesti dėl fizinių smūgių, bet taip pat dėl pikselių „mirties” arba apšvietimo gedimų. Articulated (pasukamas) ekranas yra ypač pažeidžiamas – jo lankstus kabelis, einantis per šarnyro mechanizmą, laikui bėgant gali persitrinti. Tai viena iš dažniausių Sony, Fujifilm ir Panasonic fotoaparatų problemų.
Mygtukai ir ratai – kita problema. Fotoaparatų valdymo ratukai gali pradėti „šokinėti” – tai yra, registruoti kelis paspaudimus vietoj vieno. Tai vadinama „encoder” problema. Nikon D750 buvo pagarsėjęs dėl šios problemos su pagrindiniu valdymo ratuku. Mygtukai taip pat gali pradėti blogai reaguoti arba visai nustoti veikti dėl drėgmės ar mechaninio susidėvėjimo.
Garso lizdai ir USB jungtys – dar vienas silpnas taškas. Jei reguliariai prijungiate išorinius mikrofonus, ausinukes arba kabelius, šie lizdai gali fiziškai atsilaisvinti. Tai ypač aktualu videografams, kurie nuolat jungia ir atjungia įrangą.
Praktinis patarimas: Jei naudojate fotoaparatą videografijai ir dažnai jungiate kabelius, investuokite į HDMI apsaugos adapterį (dummy HDMI), kuris apsaugo pagrindinį HDMI lizdą nuo mechaninio streso. Tai pigus sprendimas, galintis išgelbėti nuo brangaus remonto.
Kai fotoaparatas suserga – ką daryti ir ko nedaryti
Gerai, tarkime, kad gedimas jau įvyko. Ką daryti? Pirmiausia – nepaniškauti ir nepradėti ardyti fotoaparato patiems, jei nesate elektronikos specialistas. Tai skamba akivaizdžiai, bet YouTube pilnas vaizdo įrašų, kurie verčia manyti, kad bet ką galima pataisyti namuose. Kartais galima. Bet dažniau – ne.
Pirmasis žingsnis – nustatyti, ar gedimas yra mechaninis, elektroninis ar programinis. Jei fotoaparatas rodo klaidos pranešimą, pabandykite jį „perkrauti” – išimkite bateriją minutei, tada vėl įdėkite. Stebina, kaip dažnai tai padeda. Jei problema susijusi su atminties kortele – pabandykite kitą kortelę. Jei problema su objektyvu – pabandykite kitą objektyvą.
Jei paprastos priemonės nepadeda, kreipkitės į oficialų servisą. Taip, tai kainuoja daugiau nei „draugas, kuris moka taisyti elektroniką”. Bet oficialus servisas naudoja originalias dalis, turi diagnostikos įrangą ir paprastai suteikia garantiją remontui. Neoficialus remontas gali būti pigesnis, bet rizika yra didesnė.
Svarbu žinoti ir apie draudimą. Daugelis žmonių nežino, kad fotoaparatus galima apdrausti nuo mechaninių gedimų ir net netyčinio pažeidimo. Tai ypač aktualu profesionalams arba tiems, kurie keliauja su brangiu įrenginiu. Lietuvoje tokį draudimą siūlo keletas draudimo kompanijų, ir metinė įmoka dažnai yra žymiai mažesnė nei vieno remonto kaina.
Profilaktika visada geriau nei gydymas. Reguliarus jutiklio valymas, kontaktų priežiūra, tinkamas saugojimas (sausoje, vėsioje vietoje, idealiai – su silikagelio paketėliais) ir atsargus naudojimas gali žymiai prailginti fotoaparato tarnavimo laiką. Taip pat verta kartą per metus atlikti „techninę apžiūrą” servise – tai nėra brangu, bet leidžia anksti aptikti besiformuojančias problemas.
Galiausiai – realiai vertinkite remonto kaštus. Jei remontas kainuoja daugiau nei 50–60% fotoaparato rinkos vertės, dažnai ekonomiškiau yra pirkti naują arba naudotą pakaitalą. Ypač jei fotoaparatas jau senas ir jo dalys sunkiai randamos. Tai skaudu pripažinti, bet kartais geriau paleisti seną draugą ir pradėti iš naujo.
