Kodėl objektyvas reikalauja daugiau dėmesio nei manote
Daugelis fotografų į savo įrangą žiūri paprastai: nufotografavo, įdėjo į krepšį, kitą kartą ištraukė. Tačiau objektyvas – tai ne tik stiklas ir plastmasė. Tai tikslios mechanikos ir optikos derinys, kuriame net ir maža dulkių dalelė ant priekinio elemento gali paveikti nuotraukos kokybę, o vienas neatsargus judesys – sugadinti autofokuso mechanizmą, kurio remontas gali kainuoti pusę naujo objektyvo kainos.
Fotografijos parduotuvių technikai neretai pasakoja, kad didžioji dalis atnešamų objektyvų sugenda ne dėl gamyklinių defektų ar senatvės, o dėl elementaraus aplaidumo. Nesušluostytas drėgmės kondensatas, vienas kartas padėtas ant smėlėto paviršiaus be dangtelio arba tiesiog laikymas šiltoje, drėgnoje aplinkoje – visa tai lėtai, bet užtikrintai trumpina optikos gyvenimą.
Gera žinia ta, kad tinkama priežiūra nereikalauja nei didelių investicijų, nei specialių žinių. Reikia tik žinoti, ką daryti ir ko vengti.
Valymo įrankiai: ką tikrai verta turėti
Prieš kalbant apie patį valymo procesą, verta aptarti įrankius. Čia žmonės dažnai klysta dviem kryptimis: arba naudoja ką papuola (marškinių kampą, servetėlę), arba perka visą arsenalą brangių priemonių, kurių pusės niekada nenaudos.
Štai kas tikrai reikalinga:
Oro pūstukas (blower). Tai pirmasis ir dažniausiai naudojamas įrankis. Geras guminis pūstukas su vožtuvu, kuris neleidžia orui grįžti atgal (ir taip negrąžina dulkių), kainuoja apie 10–15 eurų ir tarnauja metų metus. Populiariausias pasirinkimas tarp fotografų – Giottos Rocket Blower. Svarbu: niekada nenaudokite sausos oro skardinių (compressed air) – jose esantis slėgis gali įstumti dulkes giliau į objektyvą arba net pažeisti dangą.
Minkštas šepetėlis. Specialus fotoobjektyvų šepetėlis su natūraliais šeriais (dažniausiai voverės ar ožkos plaukų) puikiai nuvalyti didesnes dulkių daleles po pūstuko. Prieš naudojimą visada pūstelkite į šepetėlį, kad pašalintumėte bet kokias pašalines daleles.
Mikropluošto servetėlės. Ne tos, kurios parduodamos akinių valymui prekybos centruose, o specialios fotografinės. Skirtumas yra pluošto tankumas ir tai, kad jos nepalieka pluošto liekanų. Viena gera servetėlė, reguliariai išplaunama, gali tarnauti ilgai.
Valymo skystis. Čia reikia atsargumo. Naudokite tik specialius optikos valymo skysčius – izopropilo alkoholis tinka, bet tik labai mažais kiekiais ir tik ant servetėlės, ne tiesiogiai ant stiklo. Visiškai netinka langų valymo priemonės, acetonas ar bet kokie universalūs valikliai.
Valymo lazdelės (lens cleaning swabs). Jos naudingos tada, kai reikia nuvalyti kraštus ar pasiekti vietas, kur servetėlė neprieina. Kiekvieną lazdelę naudokite tik vieną kartą.
Kaip teisingai valyti objektyvo stiklą
Objektyvo valymas – tai ne tas atvejis, kai reikia kuo greičiau ir kuo energingiau. Čia galioja priešinga logika: lėčiau, švelniausiai ir kuo rečiau.
Pirmiausia – svarbi taisyklė, kurią daugelis ignoruoja: nevalykite objektyvo, jei jis nėra tikrai nešvarus. Kiekvienas valymas, net ir teisingas, šiek tiek dilina apsauginę dangą. Maža dulkių dalelė ant priekinio elemento praktiškai neturi jokios įtakos nuotraukos kokybei – tai patvirtina ir optikos fizika. Tačiau įbrėžimas – jau visai kita istorija.
Kai valymas tikrai reikalingas (pirštų atspaudai, riebalų dėmės, kondensato liekanos), procedūra tokia:
Pradėkite nuo oro pūstuko. Kelis kartus pūstelkite iš skirtingų kampų, kad pašalintumėte laisvas dulkes. Jei po to matote tik dulkes be riebalų dėmių – galbūt to ir pakaks.
Jei reikia toliau – paimkite švarią mikropluošto servetėlę arba valymo lazdelę. Jei yra riebalų dėmė, užlašinkite vieną mažą lašelį valymo skysčio ant servetėlės (ne ant objektyvo!). Valykite lengvais apskritiminiais judesiais nuo centro link kraštų. Niekada – nuo kraštų į centrą, nes taip dulkes stumiate į vidurį.
Svarbu: nespausti. Jei dėmė neišeina iš pirmo karto, geriau pakartoti procedūrą dar kartą nei spausti stipriau.
Galinį elementą (kuris jungiasi prie fotoaparato) valykite dar atsargiau ir dar rečiau. Jis dažniausiai yra labiau apsaugotas, bet jo pažeidimas gali turėti didesnę įtaką vaizdo kokybei.
Laikymas: kur ir kaip – svarbu labiau nei manote
Netinkamas laikymas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl objektyvuose atsiranda grybelis – bene labiausiai fotografų bijoma problema. Grybelis ant optikos elementų auga lėtai, bet kai jau atsiranda, jį pašalinti be profesionalios pagalbos praktiškai neįmanoma, o pats procesas gali kainuoti brangiau nei objektyvo vertė.
Drėgmė – pagrindinis priešas. Idealus drėgmės lygis objektyvų laikymui yra 40–50% santykinis drėgnumas. Lietuvoje, kur drėgmė patalpose gali svyruoti gana plačiai, tai aktualu ypač vasarą ir rudenį.
Sprendimai:
Hermetiški dėžės su silikagelio paketėliais – pigiausias ir efektyviausias sprendimas pradedantiesiems. Plastmasinė hermetiška dėžė (tokia, kokia naudojama maistui laikyti) su keliais silikagelio paketėliais puikiai atlieka savo funkciją. Silikagelio paketėlius reikia reguliariai atnaujinti arba džiovinti orkaitėje.
Specialios sausos dėžės (dry cabinet) – rimtesnis sprendimas tiems, kurie turi daug įrangos. Jos automatiškai palaiko nustatytą drėgmės lygį. Kaina prasideda nuo maždaug 80–100 eurų, bet investicija atsipirks, jei turite kelis brangius objektyvus.
Taip pat svarbu: niekada nelaikykite objektyvų automobilyje ilgesnį laiką, ypač vasarą. Temperatūros svyravimai ir kondensatas daro savo. Venkite laikymo šalia radiatorių ar langų, kur tiesioginiai saulės spinduliai gali paveikti tiek optines dangas, tiek gumos elementus.
Ir dar vienas dalykas, kurį daugelis pamiršta: visada laikykite objektyvą su uždėtais dangteliais – tiek priekiniu, tiek galiniu. Tai elementaru, bet stebėtinai dažnai ignoruojama.
Lauko sąlygos: kaip apsaugoti objektyvą fotografuojant
Studijoje ar namuose objektyvą apsaugoti paprasta. Tikrasis iššūkis prasideda lauke – lietuje, smėlėtame paplūdimyje, šaltą žiemos rytą arba karštą vasaros dieną.
Lietus ir drėgmė. Net jei jūsų objektyvas turi oro ir drėgmės apsaugą (weather sealing), tai nereiškia, kad galite fotografuoti lietuje be jokių atsargumo priemonių. Apsauga yra tam, kad objektyvas išgyventų atsitiktinius lietaus lašus, ne ilgalaikį lietų. Po fotografavimo drėgnomis sąlygomis visada nušluostykite objektyvą sausa šluoste ir leiskite jam išdžiūti kambario temperatūroje prieš dėdami į krepšį.
Praktinis patarimas: nebrangus UV filtras ant priekinio elemento gali būti geras kompromisas. Taip, jis šiek tiek pablogina optinę kokybę (labai minimaliai su kokybiškais filtrais), bet apsaugo priekinį elementą nuo tiesioginių smūgių, purslų ir pirštų atspaudų. Sugadintas filtras kainuoja 20–50 eurų. Sugadintas priekinis elementas – kelis šimtus.
Smėlis ir dulkės. Paplūdimys ir dykumos tipo aplinkos – objektyvų košmaras. Smėlio dalelės patenka į fokusavimo ir diafragmos mechanizmus ir veikia kaip abrazyvas. Čia pagrindinė apsauga – kuo mažiau keisti objektyvus tokioje aplinkoje, naudoti objektyvo gaubtą (lens hood), kuris šiek tiek apsaugo priekinį elementą, ir po fotografavimo kruopščiai pūstelėti pūstuku visas plyšius.
Temperatūros pokyčiai. Kai iš šalto lauko ateinat į šiltą patalpą, ant šalto objektyvo susidaro kondensatas – lygiai kaip ant šalto stiklo. Niekada iš karto nevalykite šio kondensato – leiskite objektyvui lėtai sušilti. Galite padėti jį į fotokrepšį ar maišelį, kad sušilimas vyktų lėčiau ir tolygiau. Staigūs temperatūros pokyčiai ilgainiui gali paveikti ir optinių elementų klijus.
Autofokuso ir diafragmos mechanizmo priežiūra
Optikos valymas – tai tik viena objektyvo priežiūros dalis. Mechaniniai komponentai taip pat reikalauja dėmesio, nors čia galimybės pačiam kažką padaryti yra labai ribotos.
Keletas dalykų, kuriuos galite stebėti ir kontroliuoti:
Fokusavimo žiedas. Jei manualinis fokusavimo žiedas pradeda judėti per laisvai arba, priešingai, per sunkiai – tai signalas, kad kažkas keičiasi viduje. Kartais tai tiesiog sutirštėjęs tepalas (ypač senuose objektyvuose), kartais – mechaninis nusidėvėjimas. Pats to netaisykite – kreipkitės į specialistą.
Autofokusas. Jei autofokusas pradeda „medžioti” (hunting) dažniau nei anksčiau, tai nebūtinai reiškia mechaninę problemą – gali būti ir elektrinis kontaktų klausimas. Reguliariai valykite galinėje dalyje esančius elektrinius kontaktus. Tam naudokite specialų kontaktų valiklį arba tiesiog švarią sausą mikropluošto servetėlę. Šie kontaktai yra atsakingi už ryšį tarp objektyvo ir fotoaparato – jų nešvarumas gali sukelti autofokuso klaidas ar net visišką ryšio praradimą.
Diafragmos lamelės. Jei pastebite, kad ant diafragmos lamelių yra aliejaus – tai rimta problema, kurią reikia spręsti pas specialistą. Aliejus ant lamelių atsiranda dėl per daug tepalo viduje ir gali sukelti diafragmos strigo. Tai dažniau pasitaiko senuose objektyvuose, bet gali nutikti ir naujesniuose.
Viena svarbi taisyklė: niekada nebandykite patys ardyti objektyvo. Net jei YouTube yra dešimtys tokių video. Objektyvo viduje esantys optiniai elementai yra tiksliai sulygiuoti gamykloje, ir net mažiausias poslinkis gali visam laikui sugadinti vaizdo kokybę. Be to, daugelis gamintojų tokiu atveju anuliuoja garantiją.
Kada kreiptis į specialistą ir kaip rasti gerą
Yra situacijų, kai pačiam geriau nesikišti ir ieškoti profesionalo. Kaip atpažinti tokį momentą?
Kreipkitės į servisą, jei:
- Matote grybelį ant optinių elementų (atrodo kaip smulkūs voratinkliai ar dėmės, kurių negalite nuvalyti iš išorės)
- Objektyvas buvo pamerktas vandenyje ar patyrė stiprų smūgį
- Autofokusas visiškai nustojo veikti arba veikia labai nestabiliai
- Fokusavimo ar zoom žiedas judėti sunkiai arba su krepštelėjimu
- Matote kondensatą viduje tarp optinių elementų
- Nuotraukose atsiranda neaiški dėmė, kurios negalite pašalinti valydami iš išorės
Ieškodami serviso, rinkitės tuos, kurie specializuojasi fotografijos įrangoje, o ne bendro profilio elektronikos remonto centrus. Lietuvoje yra keletas patikimų vietų, be to, kai kurie gamintojai (Sony, Canon, Nikon) turi oficialius servisus arba įgaliotus partnerius. Prieš atiduodami objektyvą, paprašykite preliminarios diagnostikos kainos – patikimas servisas visada tai padarys nemokamai arba už simbolinę sumą.
Taip pat verta žinoti: reguliari profilaktinė priežiūra servise kas 2–3 metus (priklausomai nuo naudojimo intensyvumo) gali žymiai prailginti objektyvo gyvenimą. Tai apima tepalo atnaujinimą, kontaktų valymą ir bendrą mechanikos patikrinimą. Kaina dažniausiai yra 30–60 eurų – daug mažiau nei rimtas remontas.
Ilgas gyvenimas prasideda nuo mažų įpročių
Fotografijos įranga – tai investicija, ir kaip bet kuri investicija, ji atsiperka tik tada, kai ja tinkamai rūpinatės. Geras objektyvas, prižiūrimas teisingai, gali tarnauti dešimtmečius – tai ne perdėjimas, o faktas, kurį patvirtina ne vienas fotografas, vis dar naudojantis savo tėvo ar senelio laikų optiką.
Esmė yra paprasta: sukurkite įpročius. Uždėkite dangtelius iš karto po fotografavimo – ne po minutės, ne po valandos, o iš karto. Pūstelkite pūstuku prieš kiekvieną sesiją. Patikrinkite, ar krepšyje nėra drėgmės. Nelaikykite objektyvų automobilio bagažinėje savaitę. Šie veiksmai užima sekundes, bet jų poveikis kaupiasi per metus.
Ir dar vienas dalykas, kurį verta įsiminti: brangiausia objektyvo priežiūra yra ta, kurios nereikia daryti. Kiekvienas remontas – tai ne tik pinigai, bet ir laikas be mėgstamos įrangos, ir rizika, kad po remonto kažkas nebebus taip, kaip buvo. Prevencija čia tikrai geriau nei gydymas – ir tai vienas retų atvejų, kai ši nuvalkiota frazė yra šimtu procentų tiesa.
