Kai fotoaparatas nustoja klausyti
Įsivaizduokite: esate atostogose, prieš jus – tobulas kadras, saulė leidžiasi tiesiai virš horizonto, šviesa tokia, kokios nepamatysi du kartus. Paspaudžiate užrakto mygtuką ir… nieko. Arba girdite keistą kaukštelėjimą, o ekrane matote tamsų ar perpus uždengtą kadrą. Tokia situacija gali sugriauti ne tik nuotaiką, bet ir svarbią fotosesiją, reportažą ar net profesinę reputaciją.
Fotoaparato užraktas – tai vienas iš mechaniškai sudėtingiausių ir labiausiai apkraunamų elementų visame įrenginyje. Kiekvienas paspaudimas – tai tikslus mechanizmas, kuris turi atsilapoti ir užsidaryti per kelias tūkstantąsias sekundės dalis. Ir kaip bet kuri mechaninė sistema, jis gali susidėvėti, sugesti arba tiesiog pradėti elgtis nenuspėjamai.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kaip atpažinti, kad su užraktu kažkas negerai, kodėl taip nutinka, ir – svarbiausia – ką su tuo daryti.
Kaip iš tikrųjų veikia fotoaparato užraktas
Prieš kalbant apie gedimus, verta suprasti, su kuo turime reikalą. Šiuolaikiniuose DSLR ir bespecveidrodžiuose fotoaparatuose naudojamas vadinamasis plokščiojo fokuso plokštumos užraktas (angl. focal plane shutter). Jis sudarytas iš dviejų užuolaidų – pirmosios ir antrosios – kurios juda viena po kitos, sukurdamos judančią plyšį, per kurį šviesa patenka ant jutiklio.
Kai fotografuojate esant greičiui, tarkime, 1/500 s, abi užuolaidos juda beveik vienu metu – tarp jų lieka tik siauras tarpas. Kai fotografuojate lėčiau, pavyzdžiui, 1/60 s, pirmoji užuolaida atsidaro visiškai, jutiklis gauna šviesą, ir tik tada užsidaro antroji. Šis mechanizmas turi veikti su milimetrine tikslumu ir milisekundiniais laiko tarpais.
Papildomai, bespecveidrodžiuose fotoaparatuose vis dažniau naudojamas elektroninis užraktas arba kombinuotas (hibridinis) variantas. Elektroninis užraktas neturi judančių dalių – jutiklis tiesiog nuskaito eilutę po eilutės. Tai leidžia fotografuoti visiškai tyliai, bet turi savų trūkumų, apie kuriuos dar pakalbėsime.
Simptomai, kurie turėtų įjungti raudoną šviesą
Užrakto gedimas retai ateina be įspėjimo. Dažniausiai prieš visišką sugedimą fotoaparatas duoda ženklų, kuriuos tiesiog reikia mokėti pastebėti.
Tamsūs arba šviesūs juosteliai ant nuotraukų. Jei pastebite, kad nuotraukose atsiranda horizontalios juostos – ypač fotografuojant greitu užrakto greičiu – tai beveik visada rodo, kad viena iš užuolaidų juda netolygiai arba per lėtai. Juoda juosta reiškia, kad ta vieta nebuvo apšviesta, balta – kad buvo apšviesta per ilgai.
Perpus tamsi nuotrauka. Klasikinis simptomas – nuotrauka, kurios viena pusė visiškai tamsi. Tai reiškia, kad antroji užuolaida pradėjo judėti per anksti, kol pirmoji dar nebaigė atidaryti viso kadro lauko.
Neįprastas garsas. Jei pažįstate savo fotoaparato garsą (o ilgai naudojantys fotografai jį tikrai pažįsta), bet koks pokytis – duslus kaukštelėjimas, dvigubas spragtelėjimas ar tiesiog „ne tas” garsas – verta atkreipti dėmesį. Mechanizmas gali pradėti drebėti arba stringa.
Fotoaparatas „užšąla” po kadro. Jei po kiekvieno kadro tenka laukti neįprastai ilgai arba fotoaparatas tiesiog nereaguoja į mygtuko paspaudimą, tai gali reikšti, kad užuolaida nesugrįžo į pradinę padėtį arba valdymo elektronika negauna patvirtinimo, kad ciklas baigtas.
Klaidos pranešimas ekrane. Daugelis šiuolaikinių fotoaparatų turi integruotą diagnostiką. Pranešimai kaip „Err” su konkrečiu kodu (pvz., Canon Err 20 arba Err 30) dažnai tiesiogiai nurodo į užrakto mechanizmo problemą.
Nuotraukos visiškai juodos arba baltos. Jei nuotrauka juoda, bet ekspozicijos nustatymai atrodo teisingi – užraktas gali visai neatsidaryti. Jei balta – gali neužsidaryti.
Kodėl tai nutinka: priežastys, kurios ne visada akivaizdžios
Užrakto gedimų priežastys gali būti labai skirtingos – nuo natūralaus susidėvėjimo iki konkrečių aplinkybių, kurių galima buvo išvengti.
Mechaninis susidėvėjimas. Kiekvienas fotoaparato užraktas turi vadinamąjį tarnavimo laiką, matuojamą kadrais. Pradedančiojo lygio fotoaparatai paprastai testuojami iki 100 000 kadrų, vidutinės klasės – iki 150 000–200 000, o profesionalūs – iki 300 000–500 000. Tai nereiškia, kad po šio skaičiaus fotoaparatas iškart suges, bet tikimybė ženkliai išauga. Galite patikrinti savo fotoaparato kadrų skaičių naudodami tokius įrankius kaip Camera Shutter Count arba MyShutterCount – tiesiog įkeliate paskutinę nuotrauką ir programa nuskaito EXIF duomenis.
Dulkės ir nešvarumai. Fotoaparato viduje dulkės gali patekti ant užuolaidų ir trukdyti jų judėjimui. Ypač pavojingos smulkios abrazyvios dalelės – smėlis ar metalinės dulkės. Jos gali ne tik sulėtinti judėjimą, bet ir fiziškai pažeisti plonytę užuolaidų medžiagą.
Drėgmė ir temperatūros pokyčiai. Fotografavimas šaltyje, o paskui patekimas į šiltą patalpą sukuria kondensatą. Drėgmė gali paveikti tepimą, sukelti koroziją arba tiesiog priversti mechanizmą veikti netolygiai. Tas pats pasakytina apie fotografavimą paplūdimyje – druskos garai yra ypač agresyvūs.
Smūgiai ir kritimai. Net jei fotoaparatas po kritimo atrodo gerai iš išorės, vidinis mechanizmas gali būti išjudintas iš vėžių. Užuolaidų kreiptuvai yra labai tikslūs ir net mažas poslinkis gali sukelti problemų.
Sena arba išsekusi baterija. Tai dažnai pamirštama priežastis. Kai baterija silpna, fotoaparatas gali neturėti pakankamai energijos, kad užrakto mechanizmas veiktų teisingai. Ypač tai pastebima šaltu oru, kai baterijų talpa ženkliai sumažėja.
Programinės įrangos klaidos. Šiuolaikiniuose fotoaparatuose užrakto valdymas yra glaudžiai susietas su programine įranga. Kartais po atnaujinimo arba dėl korupcijos atmintyje gali atsirasti elgesio anomalijų, kurios atrodo kaip mechaninis gedimas, bet iš tikrųjų yra programinės kilmės.
Ką galite padaryti patys – ir ko geriau neliesti
Pirmas instinktas, kai kažkas sugenda, dažnai yra atidaryti ir pažiūrėti. Su fotoaparato užraktu šis instinktas gali brangiai kainuoti. Tačiau yra keletas dalykų, kuriuos galite saugiai išbandyti patiems.
Patikrinkite bateriją. Visada pradėkite nuo paprasčiausio. Įdėkite pilnai įkrautą bateriją arba išbandykite su kita. Jei problema išnyksta – atsakymas rastas.
Atstatykite gamyklinius nustatymus. Daugelyje fotoaparatų yra galimybė atstatyti visus nustatymus į gamyklinius. Tai gali padėti, jei problema kilo dėl programinės įrangos klaidos ar netinkamų nustatymų kombinacijos.
Atnaujinkite firmware. Patikrinkite gamintojo svetainę, ar nėra naujesnės programinės įrangos versijos jūsų modeliui. Kartais gamintojai išleidžia atnaujinimus, kurie sprendžia žinomus užrakto valdymo klaidų atvejus.
Išvalykite kontaktus. Jei naudojate keičiamus objektyvus, kartais problema gali būti ne pačiame užrakte, o objektyvo ir korpuso kontaktuose. Juos galima atsargiai nuvalyti specialiu kontaktų valiklio tirpalu arba tiesiog sausa šluoste.
Patikrinkite, ar nėra kūno viduje matomų nešvarumų. Nuėmę objektyvą, pažiūrėkite į užrakto sritį. Jei matote dulkių, plaukų ar kitų dalelių ant užuolaidų – tai jau rimtesnė situacija. Galite pabandyti atsargiai papūsti oro balionėliu (ne suslėgto oro balionėliu iš parduotuvės – jis per stiprus ir gali pažeisti plonytę medžiagą), bet jokiu būdu nelieskite užuolaidų pirštais ar bet kokiu įrankiu. Net vienas piršto prisilietimas gali palikti riebalų pėdsaką, kuris ilgainiui pažeis medžiagą.
Ko tikrai neturėtumėte daryti – tai bandyti atidaryti fotoaparato korpusą ir patys taisyti mechanizmą. Užrakto mechanizmas yra sureguliuotas gamykloje su specialia įranga. Net jei jums pavyktų jį išardyti ir sudėti atgal, tikimybė, kad jis veiks teisingai, yra labai maža. Be to, prarasite garantiją, jei ji dar galioja.
Elektroninis užraktas: sprendimas ar kompromisas?
Daugelis bespecveidrodžių fotoaparatų siūlo elektroninį užraktą kaip alternatyvą mechaniniam. Tai gali atrodyti kaip idealus sprendimas – jokių judančių dalių, jokio susidėvėjimo, visiškai tylus veikimas. Tačiau čia yra niuansų, kuriuos verta žinoti.
Elektroninis užraktas nuskaito jutiklį eilutė po eilutės iš viršaus į apačią. Šis procesas užtrunka tam tikrą laiką – paprastai nuo 1/30 iki 1/15 sekundės visam kadrui nuskaityti. Kai fotografuojate statinius objektus, tai visiškai nepastebima. Bet kai fotografuojate judančius objektus – sportą, vaikus, automobilius – gali atsirasti vadinamasis „rolling shutter” efektas: judantys objektai atrodo iškraipyti, pasviri arba „ištempti”.
Taip pat elektroninis užraktas gali sukelti problemų fotografuojant esant dirbtiniam apšvietimui, ypač fluorescencinėms arba LED lemputėms. Jos mirga dažniu, kuris kartais sutampa su jutiklio nuskaitymo greičiu, ir nuotraukose atsiranda horizontalios šviesos ir tamsos juostos.
Vis dėlto, jei jūsų mechaninis užraktas pradeda rodyti gedimo požymius, elektroninis užraktas gali būti geras laikinas sprendimas, kol fotoaparatas bus sutaisytas. Tiesiog žinokite jo apribojimus ir naudokite atitinkamai.
Profesionali remontas: kada, kur ir kiek
Jei patiems nepavyko išspręsti problemos arba simptomai aiškiai rodo mechaninį gedimą, laikas kreiptis į specialistus. Čia kyla keletas praktinių klausimų.
Oficialus servisas ar nepriklausomas meistras? Jei fotoaparatas dar garantijoje – atsakymas aiškus, tik oficialus servisas. Jei ne – situacija sudėtingesnė. Oficialūs servisai (Canon, Nikon, Sony, Fujifilm ir kt. turi savo servisus arba įgaliotus partnerius) naudoja originalias dalis ir turi gamintojo mokymus. Tačiau jų paslaugos dažnai brangesnės, o laukimo laikas ilgesnis. Nepriklausomi meistrai gali būti greitesni ir pigesni, bet kokybė labai priklauso nuo konkretaus specialisto. Ieškokite rekomendacijų fotografų bendruomenėse – Lietuvoje yra keletas gerai žinomų ir patikimų fotoaparatų remonto specialistų.
Kiek kainuoja užrakto keitimas? Tai labai priklauso nuo fotoaparato modelio. Pradedančiojo lygio DSLR užrakto keitimas gali kainuoti nuo 80 iki 150 eurų kartu su darbo kaina. Profesionalių modelių – nuo 200 iki 500 eurų ar daugiau, nes pačios dalys brangesnės. Prieš atiduodami taisyti, visada paprašykite preliminaraus įvertinimo ir palyginkite su naudoto fotoaparato kaina rinkoje – kartais ekonomiškiau yra nusipirkti kitą korpusą.
Ką pasakyti servisui? Kuo tiksliau aprašykite problemą. Pasakykite, kada ji pirmą kartą pasireiškė, kokiomis sąlygomis fotografavote, ar buvo kokių nors smūgių ar kritimų, kokia baterija naudojama. Jei turite nuotraukų su matomais artefaktais – juostomis ar tamsiomis sritimis – parodykite jas. Tai padės meistrui greičiau diagnozuoti problemą.
Profilaktinis aptarnavimas. Daugelis fotografų nežino, kad fotoaparatą galima atnešti į servisą ne tik kai jis sugenda, bet ir profilaktiškai. Kas 50 000–100 000 kadrų rekomenduojama atlikti valymo ir patikrinimo procedūrą. Tai kainuoja ženkliai mažiau nei remontas ir gali išvengti netikėtų gedimų pačiu netinkamiausiu momentu.
Kai užraktas tampa gyvenimo pamoka
Fotoaparato užrakto gedimas – tai ne tik techninis iššūkis, bet ir savotiška priminimas, kad net patys tiksliausi mechanizmai turi savo ribas. Ir kaip su bet kuria įranga, geriausia strategija yra ne laukti, kol viskas suges, o rūpintis prevenciškai.
Stebėkite savo fotoaparato kadrų skaičių ir, artėjant prie gamintojo nurodytos ribos, planuokite profilaktinį patikrinimą. Laikykite fotoaparatą sausoje, dulkėms atsparioje krepšyje. Keisdami objektyvus, darykite tai greitai ir nukreipkite korpusą žemyn, kad dulkės nekristų ant jutiklio ir užrakto. Šaltu oru naudokite papildomas baterijas ir laikykite jas šiltai. Grįžę iš paplūdimio ar lietaus, leiskite fotoaparatui išdžiūti prieš dedant į dėklą.
O jei gedimas vis tiek įvyko – nepulkite į paniką. Dauguma užrakto problemų yra išsprendžiamos, o remontas dažnai kainuoja ženkliai mažiau, nei tikimasi. Svarbiausia – laiku pastebėti simptomus ir neignoruoti jų, tikintis, kad „praeis savaime”. Mechanizmai savaime nepasitaiso, bet geras meistras gali grąžinti fotoaparatą į gyvenimą ir leisti jam toliau fiksuoti tuos momentus, kurie verta išsaugoti.
