Kai kamera nustoja veikti pačiu blogiausiu momentu
Tai nutinka visiems. Svarbus renginys, tobulas kadras, ir staiga – kamera neįsijungia, vaizdas iškreiptas, arba įrenginys tiesiog nebefiksuoja nieko. Video kamerų gedimai turi ypatingą talentą pasirodyti pačiu netinkamiausiu laiku. Ir nors pirmoji reakcija dažnai būna panika, dauguma problemų yra visiškai išsprendžiamos – tereikia žinoti, kur žiūrėti.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria video kamerų savininkai, ką galima pataisyti patiems, o kada geriau neeksperimentuoti ir kreiptis į specialistus. Nesvarbu, ar turite seną miniDV kamerą, modernią mirrorless, ar profesionalią broadcast įrangą – principai daugeliu atvejų panašūs.
Mechaniniai gedimai: kai kamera tiesiog „susidėvi”
Mechaniniai gedimai yra vieni labiausiai paplitusių, ypač kamerose, kurios aktyviai naudojamos. Objektyvo mechanizmas – viena pirmųjų dalių, kuri pradeda kelti problemų. Zoom funkcija ima veikti netoygiai, objektyvas „stringa” tam tikroje padėtyje arba visai atsisako judėti. Tai gali nutikti dėl nusidėvėjusių krumpliaračių, sugedusio varikliuko ar tiesiog dėl dulkių ir nešvarumų, kurie laikui bėgant kaupiasi mechanizme.
Kitas dažnas mechaninis gedimas – stabilizatoriaus sistema. Modernios kameros turi optinį arba mechaninį vaizdo stabilizavimą (OIS arba IBIS), ir kai šis mechanizmas sutrinka, vaizdo įraše atsiranda nenatūralūs drebėjimai arba, priešingai, stabilizatorius visiškai „užšąla” ir neleidžia kamerai normaliai reaguoti į judesius.
Ką galima padaryti patiems:
- Jei objektyvas stringa – niekada nemėginkite jo jėga ištraukti ar stumti. Tai tik pablogins situaciją.
- Patikrinkite, ar ant objektyvo jungties nėra matomų nešvarumų ar pažeidimų.
- Pabandykite išimti bateriją, palaukti kelias minutes ir vėl įdėti – kartais tai „atstatinėja” mechanizmą.
- Jei kamera nukrito – neeksperimentuokite, nes vidiniai komponentai gali būti pažeisti nepastebimai.
Mechaniniai gedimai retai kada išsisprendžia patys. Jei aukščiau aprašyti veiksmai nepadėjo, reikia kreiptis į servisą. Geras technikas pirmiausia atliks diagnostiką ir tik tada pasakys, ar remontas apsimoka finansiškai, palyginus su kameros verte.
Elektronikos problemos: nuo baterijų iki pagrindinės plokštės
Elektroniniai gedimai yra plačiausia kategorija ir kartu – labiausiai klaidinanti, nes simptomai gali būti labai panašūs, nors priežastys visiškai skirtingos. Pradėkime nuo paprasčiausio – maitinimo.
Baterijos yra dažnai nepastebima, bet labai svarbi gedimų priežastis. Senėjanti baterija gali rodyti, kad įkrauta 80%, bet kamera išsijungia po kelių minučių. Arba kamera visai neįsijungia, nors baterija atrodo pilnai įkrauta. Prieš nešant kamerą į servisą, visada verta išbandyti su kita, žinoma, veikiančia baterija.
Kiek sudėtingesnė situacija – kai sutrinka įkrovimo sistema. Jei kamera nebeįkraunama net su nauju įkrovikliu ir nauja baterija, problema greičiausiai yra įkrovimo valdiklyje arba USB/DC jungtyje. Jungtys fiziškai dėvisi – ypač jei kabelis dažnai jungiamas ir atjungiamas. Vizualiai galima patikrinti, ar jungtis nėra sulinkusi, ar nėra matomų korozijos požymių.
Rimčiausia elektronikos problema – pagrindinės plokštės gedimas. Tai gali pasireikšti labai įvairiai: kamera įsijungia, bet nefiksuoja vaizdo; meniu veikia, bet įrašymas nepaleidžiamas; atsiranda atsitiktiniai perkrovimai. Pagrindinės plokštės remontas yra brangiausias ir sudėtingiausias – kartais jis kainuoja daugiau nei pati kamera. Tokiu atveju technikas turėtų atvirai pasakyti, ar remontas ekonomiškai prasmingas.
Vaizdo jutiklio problemos: taškai, dryžiai ir kiti košmarai
Vaizdo jutiklis (sensorius) yra kameros širdis, ir jo problemos tiesiogiai atsispindi vaizdo kokybėje. Viena dažniausių – „mirę pikseliai”. Tai maži taškai, kurie visada rodo tą pačią spalvą nepriklausomai nuo to, ką filmuojate. Vienas ar du mirę pikseliai dažnai yra gamyklinė tolerancija ir nekelia didelių problemų, tačiau jei jų atsiranda daug arba jie yra vaizdo centre – tai jau rimtesnė problema.
Kita jutiklio problema – dulkės ant sensoriaus. Tai ypač aktualu kameroms su keičiamais objektyvais. Dulkės ant sensoriaus atrodo kaip tamsūs neryškūs taškai arba dėmės, kurios matomos vienodoje fone (pvz., danguje ar baltoje sienoje). Sensoriaus valymas yra procedūra, kurią galima atlikti patiems, tačiau reikia žinoti, ką darai – netinkamas valymas gali subraižyti jutiklį arba užteršti jį dar labiau.
Kaip patikrinti, ar problema yra sensoriuje:
- Nufotografuokite arba nufilmuokite vienodą šviesų foną (pvz., dangų arba baltą sieną) su mažu diafragmos skaičiumi (f/8–f/16).
- Peržiūrėkite vaizdą kompiuteryje – tamsūs taškai ar dėmės rodo dulkes ar jutiklio defektus.
- Jei taškai juda kartu su objektyvu (kai keičiate objektyvą, jie išnyksta), problema yra objektyve, ne sensoriuje.
Sensoriaus valymas namuose yra įmanomas su tinkamais įrankiais – specialiais šepetėliais ir valymo skysčiu. Tačiau jei nesate tikri, geriau patikėkite tai specialistui. Profesionalus sensoriaus valymas paprastai kainuoja nedaug ir trunka vos kelias minutes.
Garso problemos: kai vaizdas geras, bet garsas – ne
Garso problemos video kamerose dažnai ignoruojamos, kol jos netampa kritinės. O jos gali būti labai įvairios – nuo lengvo ūžimo fone iki visiško garso išnykimo.
Mikrofono problemos yra bene dažniausios. Integruotas mikrofonas gali pradėti „šnypšti”, fiksuoti tik vieną kanalą (mono vietoj stereo), arba visai nustoti veikti. Dažnai tai nutinka dėl mechaninio pažeidimo – kamera nukrito, arba į mikrofono angą pateko drėgmė. Kartais pakanka tiesiog kruopščiai išvalyti mikrofono angas minkštu šepetėliu.
Jei naudojate išorinį mikrofoną per 3.5mm jungtį arba XLR adapterį, problema gali būti pačioje juntyje. Jungties kontaktai oksiduojasi arba fiziškai dėvisi. Patikrinkite, ar jungtis tvirtai laikosi, ar nėra matomų pažeidimų. Kartais padeda tiesiog kelis kartus įjungti ir išjungti mikrofoną – tai mechaniškai „nugramdyto” oksidą nuo kontaktų.
Rimtesnė situacija – kai garso problema yra programinė arba susijusi su garso plokšte. Tai pasireiškia kaip sinchronizacijos problemos (garsas „atsilieka” nuo vaizdo), atsitiktinis garso lygių šuoliai arba garsas visai nefiksuojamas, nors mikrofonas veikia. Tokiais atvejais pirmiausia verta atnaujinti kameros programinę įrangą (firmware) – gamintojai dažnai išleidžia atnaujinimus, kurie sprendžia žinomus garso problemas.
Programinės įrangos ir firmware klaidos
Šiuolaikinės video kameros iš esmės yra kompiuteriai su objektyvu. Ir kaip bet kuris kompiuteris, jos gali turėti programinės įrangos problemų. Tai gera žinia – nes programinės problemos dažnai išsprendžiamos be fizinio remonto.
Firmware atnaujinimas yra pirmas dalykas, kurį reikėtų padaryti, jei kamera pradeda elgtis keistai. Gamintojai reguliariai leidžia atnaujinimus, kurie taiso klaidas, gerina stabilumą ir kartais net prideda naujų funkcijų. Procedūra paprastai paprasta: atsisiunčiate naujausią firmware versiją iš gamintojo svetainės, įrašote ją į atminties kortelę ir paleidžiate atnaujinimą iš kameros meniu.
Svarbu: prieš atnaujinant firmware, įsitikinkite, kad baterija pilnai įkrauta. Jei atnaujinimo metu kamera išsijungs dėl išsikrovusios baterijos, galite sugadinti programinę įrangą ir tada jau tikrai reikės serviso.
Kita dažna programinė problema – atminties kortelės klaidos. Kamera gali rodyti klaidos pranešimą, atsisakyti įrašyti arba sugadinti failus, jei atminties kortelė yra per lėta, suformatuota netinkama failų sistema arba tiesiog sugedusi. Visada naudokite kortelę, kurią rekomenduoja gamintojas, ir reguliariai ją formatuokite tiesiogiai kameroje (ne kompiuteryje) – tai išvalo visus galimus failų sistemos nesklandumus.
Gamyklinių nustatymų atstatymas (factory reset) yra dar vienas paprastas sprendimas, kuris kartais padeda su keistais elgesio sutrikimais. Žinoma, prieš tai reikia užsirašyti visus savo nustatymus, nes jie bus ištrinti.
Drėgmės ir fiziniai pažeidimai: kai kamera „pabūna” lietuje
Drėgmė yra vienas pavojingiausių kameros priešų. Net jei kamera turi „weather sealing” apsaugą, ji nėra visiškai atspari vandeniui – ji tik geriau atlaikys lengvą lietų ar drėgną orą. Jei kamera pateko į vandenį arba buvo ilgai drėgnoje aplinkoje, reikia veikti greitai.
Pirmas veiksmas – nedelsdami išimkite bateriją. Tai svarbiausia, ką galite padaryti. Kol kamera turi maitinimą, drėgmė gali sukelti trumpuosius jungimus ir negrįžtamai sugadinti elektroniką. Taip pat išimkite atminties kortelę ir visus kitus išorinius priedus.
Toliau – džiovinimas. Populiarus patarimas dėti kamerą į ryžius iš tikrųjų nėra labai efektyvus – ryžiai sugeria drėgmę labai lėtai. Geriau naudoti silikagelio paketėlius (tuos, kurie dažnai būna naujuose batų dėžutėse) arba specialius elektroniką džiovinančius maišelius. Kamerą laikykite šiltoje, sausoje vietoje mažiausiai 48–72 valandas prieš bandydami įjungti.
Jei kamera nukrito ir yra matomi fiziniai pažeidimai – įtrūkęs korpusas, sulinkęs objektyvas, išlūžusi jungtis – neneškite jos į servisą patys sumontuoti. Bandymas sutaisyti fiziškai pažeistą kamerą be tinkamų įrankių ir žinių dažnai baigiasi dar didesne žala. Fotografuokite pažeidimus ir iš karto kreipkitės į servisą – tai padės technikusui greičiau įvertinti situaciją.
Servisas ar pats: kur nubrėžti ribą?
Ši dilema kyla beveik kiekvienam kameros savininkui. Internete pilna instrukcijų, kaip patiems sutaisyti beveik viską – nuo objektyvo valymo iki pagrindinės plokštės keitimo. Tačiau reikia būti realistiškiems.
Ką tikrai galima daryti patiems:
- Sensoriaus ir objektyvo valymas (su tinkamais įrankiais)
- Firmware atnaujinimas
- Gamyklinių nustatymų atstatymas
- Baterijos ir atminties kortelės keitimas
- Paviršinis korpuso valymas
- Pirminis drėgmės pašalinimas
Kas reikalauja specialisto:
- Bet kokie vidiniai mechaniniai gedimai
- Pagrindinės plokštės ar elektronikos remontas
- Jutiklio keitimas
- Objektyvo optinių elementų valymas ar keitimas
- Visi gedimai po fizinio pažeidimo ar vandens patekimo
Renkantis servisą, verta paklausti kelių dalykų: ar jie specializuojasi būtent jūsų kameros markėje, ar teikia diagnostikos ataskaitą prieš pradedant remontą, ir ar suteikia garantiją atliktam darbui. Geras servisas visada pasakys, jei remontas neapsimoka finansiškai – tai ženklas, kad galite jais pasitikėti.
Prevencija – geriausia investicija į kameros ilgaamžiškumą
Apibendrinant visa tai, kas pasakyta, vienas dalykas išlieka aiškus: dauguma video kamerų gedimų yra arba išvengiami, arba išsprendžiami, jei žinai, ką darai. Mechaniniai gedimai dažnai atsiranda dėl netinkamo saugojimo ar naudojimo, elektronikos problemos – dėl ignoruojamų ankstyvų simptomų, o programinės klaidos paprastai išsisprendžia per kelias minutes.
Keletas praktinių patarimų, kurie tikrai veikia ilgainiui: visada saugokite kamerą dėkle su silikagelio paketėliais, ypač drėgname klimate. Reguliariai valykite kontaktus ir jungtis. Niekada nepalikite kameros tiesioginėje saulės šviesoje ilgesniam laikui – tai kenkia ir elektronikai, ir optikai. Atnaujinkite firmware bent kartą per metus, net jei kamera veikia gerai.
Ir galbūt svarbiausia – neišmeskite kameros vien todėl, kad ji „nustojo veikti”. Daugelis gedimų, kurie atrodo katastrofiški, yra visiškai išsprendžiami už protingą kainą. Kita vertus, jei remontas kainuos daugiau nei pusę kameros vertės, o ji jau sena – galbūt tikrai laikas pagalvoti apie naują įrenginį. Bet tai jau kitas pokalbis.
