Kai objektyvas nustoja būti tuo, kuo turėtų būti
Fotografas, kuris bent kartą yra numečiau kamerą arba ištraukęs ją iš krepšio pastebėjęs, kad kažkas „ne taip”, žino tą specifinį širdies smūgį. Objektyvas – tai ne tik stiklas ir metalas. Tai investicija, kartais siekianti kelis tūkstančius eurų, ir priemonė, be kurios darbas tiesiog sustoja. Mechaniniai pažeidimai nėra retenybė – jie nutinka net ir labai atsargiems žmonėms. Klausimas tik toks: ką su tuo daryti toliau?
Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kokie mechaniniai pažeidimai dažniausiai ištinka objektyvus, ką iš tikrųjų gali padaryti kvalifikuoti specialistai, kada verta taisyti, o kada – tiesiog pirkti naują, ir kaip apskritai orientuotis šioje, daugeliui fotografų gana miglotoje, srityje.
Dažniausiai pasitaikantys mechaniniai pažeidimai – nuo smulkmenų iki katastrofų
Mechaniniai objektyvų pažeidimai skiriasi savo pobūdžiu ir sunkumu. Vieni yra kosmetiniai ir praktiškai neturi įtakos nuotraukų kokybei, kiti – visiškai išjungia objektyvą iš rikiuotės.
Pats dažniausias pažeidimas – kritimas ant kieto paviršiaus. Net ir nedidelis kritimas iš kelių dešimčių centimetrų aukščio gali išjudinti optinius elementus iš jų pozicijų, sulenkti fokusavimo ar zoom žiedą, pažeisti diafragmos mechanizmą arba tiesiog sulaužyti korpuso plastikines dalis. Kritimas ant priekinio elemento – atskira istorija: stiklas gali įskilti, įtrūkti arba iškristi iš rėmo.
Kitas dažnas atvejis – smūgis į objektyvą, kai kamera kabanti ant kaklo atsitrenkia į durų staktas, sieną ar kitą kietą objektą. Čia ypač kenčia zoom objektyvų teleskopiniai elementai – jie gali „užstrigti” arba pradėti judėti netolygiai.
Yra ir subtilesnių pažeidimų kategorija – drėgmės ir dulkių patekimas. Techniškai tai ne grynai mechaninis pažeidimas, tačiau jo pasekmės dažnai yra mechaninės: korozija ant metalinių dalių, užteršti judantys elementai, sutrikusios tepimo savybės. Objektyvas pradeda „griežti”, fokusavimas tampa nelygus, zoom žiedas juda su pasipriešinimu.
Taip pat verta paminėti bajoneto pažeidimus – tai vieta, kur objektyvas jungiasi prie kamerų korpuso. Netinkamas objektyvo uždėjimas, kritimas su objektyvu ant bajoneto pusės arba tiesiog ilgametis nusidėvėjimas gali pažeisti šiuos kontaktus ir jungtis. Rezultatas – objektyvas arba visai nefiksuojamas, arba fiksuojamas nestabiliai.
Ką iš tikrųjų gali padaryti profesionalūs remontininkai
Daugelis fotografų neįsivaizduoja, kokio lygio darbai atliekami profesionaliose objektyvų remonto dirbtuvėse. Tai nėra paprasta „pažiūrėjimo” paslauga – tai tikras inžinerinis darbas, reikalaujantis specializuotų įrankių, patirties ir, svarbiausia, prieigos prie reikalingų atsarginių dalių.
Optinių elementų perjungimas ir lygiavimas – viena sudėtingiausių procedūrų. Kai objektyvas patiria smūgį, stikliniai elementai gali šiek tiek pajudėti iš savo pozicijų. Akimi to nepastebėsi, bet nuotraukose atsiras ryškumo problemos, chromatinė aberacija padidės arba atsiras astigmatizmas. Profesionalai naudoja specialius optinius stendus, kad patikrintų ir atkurtų tikslią kiekvieno elemento padėtį.
Diafragmos mechanizmo remontas – dar viena dažna procedūra. Diafragmos lapeliai yra itin ploni ir trapūs. Po smūgio jie gali sulinkti, užstrigti arba pradėti judėti netolygiai. Specialistai išardo visą diafragmos mazgą, išvalo, ištiesinai arba pakeičia pažeistus lapelius ir sureguliuoja mechanizmą taip, kad jis veiktų sklandžiai.
Fokusavimo ir zoom mechanizmų remontas apima darbą su krumpliaračiais, guoliais, spiralinio tipo sriegiais ir kitais judančiais elementais. Dažnai pakanka išvalyti ir iš naujo patepti – ir objektyvas vėl juda kaip naujas. Tačiau jei metalinės dalys yra sulenktos ar sulaužytos, reikia keisti jas naujomis.
Bajoneto keitimas – palyginti paprastas darbas, jei tik yra reikalinga atsarginė dalis. Bajonetas yra standartizuotas elementas, todėl daugeliui populiarių objektyvų jį rasti nėra problema. Ši procedūra gali išgelbėti objektyvą, kuris atrodo visiškai „miręs”.
Korpuso dalių keitimas ir restauravimas – tai apima plastikinius ir metaliniuos gaubtus, žiedus, mygtukus. Kai kurie remontininkai turi dalių iš „donorų” – pažeistų objektyvų, kurių optika nebeišgelbėjama, bet mechanika dar tinkama.
Kaip vyksta diagnostika ir kodėl ji tokia svarbi
Prieš bet kokį remontą visada turėtų būti atlikta diagnostika. Tai nėra formalumas – tai procesas, kurio metu specialistas supranta, kas tiksliai nutiko ir ką reikia daryti. Be diagnostikos remontas tampa šaudymu į tamsą.
Profesionali diagnostika prasideda nuo vizualinio patikrinimo – ieškoma matomų pažeidimų: įtrūkimų, įlenkimų, lūžusių dalių. Tada tikrinamas kiekvienas judantis elementas: kaip juda fokusavimo žiedas, ar sklandžiai veikia zoom, kaip atsidaro ir užsidaro diafragma. Jei objektyvas turi elektroninius kontaktus – tikrinamas ir jų veikimas.
Rimtesnėse dirbtuvėse naudojami optiniai testai – objektyvas montuojamas ant specialaus stendo ir fotografuojamos testinės lentelės. Taip galima nustatyti, ar optiniai elementai yra savo vietose, ar nėra ryškumo problemų skirtinguose kadro kampuose, ar diafragma veikia tiksliai.
Svarbu žinoti: gera diagnostika turėtų duoti aiškų atsakymą – kas pažeista, ką reikia keisti ar taisyti, ir kiek tai kainuos. Jei remontininkas negali to pasakyti prieš pradėdamas darbą, tai yra įspėjamasis ženklas.
Praktinis patarimas: prieš atiduodami objektyvą remontui, padarykite keletą testinių nuotraukų ir užfiksuokite visus pastebėtus defektus. Tai padės specialistui greičiau suprasti problemą ir leis jums vėliau patikrinti, ar remontas buvo sėkmingas.
Taisyti ar pirkti naują – klausimas, kurį verta apgalvoti
Tai vienas dažniausių klausimų, su kuriais fotografai kreipiasi į remontininkus. Ir atsakymas nėra visada akivaizdus.
Bendra taisyklė, kuria vadovaujasi daugelis specialistų: jei remonto kaina viršija 50–60% objektyvo rinkos vertės, ekonomiškai prasmingiau pirkti naują arba naudotą tokios pat klasės objektyvą. Tačiau ši taisyklė turi išimčių.
Pirma – retų ar nebegaminamų objektyvų atveju remontas gali būti vienintelė galimybė. Kai kurie vintage objektyvai, ypač iš japonų gamintojų aukso amžiaus (septintasis–devintasis dešimtmetis), nebeturi naujų analogų, o jų optinės savybės yra unikalios. Tokiu atveju remontas yra investicija, net jei jis kainuoja brangiai.
Antra – profesionalių objektyvų atveju skaičiai atrodo kitaip. Canon 70-200mm f/2.8 arba Nikon 14-24mm f/2.8 tipo objektyvai kainuoja tūkstančius eurų. Net ir nemažai kainuojantis remontas gali būti žymiai pigesnis nei pirkti naują.
Trečia – draudimo ar garantijos situacijos. Jei objektyvas buvo apdraustas, remontas gali būti visiškai arba iš dalies kompensuotas. Tokiu atveju ekonominis skaičiavimas keičiasi.
Kada tikrai verta pirkti naują? Kai objektyvas yra biudžetinės klasės ir jo rinkos vertė nedidelė, kai pažeidimas yra katastrofiškas (sulaužyta optika, sudaužytas korpusas), arba kai remontas neduos garantijos dėl galutinio rezultato.
Kaip rasti patikimą specialistą ir ko tikėtis iš bendradarbiavimo
Objektyvų remontas – labai siaura specializacija. Ne kiekvienas, kuris tvarko elektroniką ar net fotoaparatus, gali kokybiškai sutaisyti objektyvą. Todėl specialisto paieška reikalauja šiek tiek pastangų.
Geriausia pradėti nuo rekomendacijų fotografų bendruomenėse. Lietuvos fotografų grupės socialiniuose tinkluose, forumai, vietiniai fotografijos klubai – tai vietos, kur galima gauti realių atsiliepimų apie konkrečius remontininkus. Žmonės, kurie jau patyrė panašią situaciją, dažniausiai mielai dalinasi patirtimi.
Oficialūs servisai – Canon, Nikon, Sony ir kitų gamintojų įgalioti remonto centrai – yra saugiausias pasirinkimas, ypač jei objektyvas dar garantinis arba jei reikia originalių atsarginių dalių. Minusas – kainos paprastai yra didesnės, o laukimo laikas ilgesnis.
Nepriklausomi specialistai dažnai siūlo geresnes kainas ir greitesnį aptarnavimą, tačiau čia kokybė labai priklauso nuo konkretaus žmogaus patirties. Prieš atiduodant brangų objektyvą, verta paprašyti pateikti ankstesnių darbų pavyzdžių arba bent jau pasikalbėti su specialistu – kompetentingas žmogus visada galės aiškiai paaiškinti, ką ir kaip darys.
Keletas praktinių patarimų ieškant specialisto:
- Klauskite, ar specialistas dirba su jūsų objektyvo gamintojo produktais – kai kurie remontininkai specializuojasi tik tam tikrų gamintojų technikoje
- Paprašykite preliminarios kainos ir laiko sąmatos prieš palikdami objektyvą
- Sužinokite, ar bus suteikiama garantija po remonto ir kokia jos trukmė
- Jei objektyvas brangus – pasiteiraukite, ar dirbtuvė turi draudimą klientų turtui
- Nepasitikėkite tais, kurie žada „sutaisyti viską” nepamatę objektyvo – tai nerimtas požiūris
Ką galite padaryti patys – ir ko geriau neliesti
Yra keletas dalykų, kuriuos fotografas gali padaryti pats, nesikreipdamas į specialistą. Tačiau yra ir aiški riba, už kurios savarankiškas remontas tampa labiau žalinga nei naudinga veikla.
Ką galima daryti patiems:
Priekinio ir galinio elementų valymas – tai visiškai normali priežiūros procedūra. Tinkamas valymo skystis, mikropluošto šluostė arba specialūs valymo servetėliai, atsargūs judesiai – ir stiklas bus švarus. Svarbu nepernelyg spausti ir nenaudoti aštrių daiktų.
Korpuso išorės valymas – dulkių, purvo, drėgmės pašalinimas nuo išorės yra visiškai saugus. Naudokite švelnius audinius ir venkite vandens patekimo į jungtis.
Filtro keitimas – jei priekinis filtras yra pažeistas, jį pakeisti nesunku. Tačiau jei filtras „užstrigęs” ir nesileidžia atsukamas – geriau kreiptis į specialistą, nes per didelė jėga gali pažeisti priekinį elementą.
Ko tikrai nereikėtų liesti:
Objektyvo išardymas be patirties ir tinkamų įrankių – tai kelias į papildomus pažeidimus. Optiniai elementai yra tiksliai sureguliuoti gamykloje, ir net nedidelis jų pajudinimas gali sukelti problemų, kurių akimi nepamatysi, bet nuotraukose pastebėsi iš karto.
Diafragmos mechanizmo valymas „patiems” – tai labai subtili sistema. Netinkamas valymo skystis arba per didelis spaudimas gali sulenkti lapelius arba pakeisti jų padėtį.
Elektroninių kontaktų valymas agresyviomis priemonėmis – kontaktų valymas yra galimas, tačiau tik specialiai tam skirtomis priemonėmis ir labai atsargiai.
Kai objektyvas vėl tampa objektyvu – ir ko išmokti iš šios patirties
Mechaninis pažeidimas – tai visada nemalonus įvykis, bet ne visada tragedija. Šiuolaikiniai remonto specialistai geba padaryti tikrų stebuklų: objektyvai, kurie po kritimo atrodė visiškai sunaikinti, grįžta į darbą ir tarnauja dar daugelį metų. Svarbiausia – neskubėti daryti išvadų ir kreiptis į kompetentingus žmones.
Tačiau geriausia pamoka, kurią galima išmokti iš bet kokio objektyvo pažeidimo – tai prevencija. Kokybiški dirželiai su papildoma apsauga, tvirtos krepšio pertvaros, filtrai ant priekinių elementų (jie dažnai priima smūgį vietoj brangaus stiklo), draudimas brangiai įrangai – visa tai yra ne perteklinės išlaidos, o protinga investicija.
Fotografai, kurie reguliariai tikrina savo įrangos būklę, laiku pastebi pirmuosius nusidėvėjimo požymius ir nedelsia su profilaktiniu aptarnavimu, retai susiduria su rimtais mechaniniais pažeidimais. Objektyvas, kaip ir bet kuri kita mechaninė sistema, mėgsta dėmesį ir priežiūrą – ir atsilygina už tai metais patikimo darbo.
Jei pažeidimas jau įvyko – nepulkite į paniką, neišmeskite objektyvo ir nepradėkite jo ardyti virtuvėje. Suraskite specialistą, atlikite diagnostiką, išklausykite rekomendacijas ir priimkite sprendimą turėdami visą informaciją. Dažniausiai situacija yra žymiai geresnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
