Kai fotoaparatas nustoja paklusti – kas iš tikrųjų vyksta?
Fotoaparatas – tai ne tik plastiko ir metalo dėžutė su objektyvu. Tai sudėtingas mechaninis ir elektroninis įrenginys, kuriame šimtai smulkių detalių turi veikti sinchroniškai. Ir kai kažkas sutrinka – o anksčiau ar vėliau tai nutinka beveik kiekvienam – daugelis fotografų pirmiausia ima galvoti apie brangų remontą arba naujo aparato pirkimą. Tačiau dažnai problema yra žinoma, nuspėjama ir kartais net išsprendžiama pačiam.
Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausiai pasitaikančius fotoaparatų gedimus – tiek mechaninių veidrodinių (DSLR), tiek bespeculinių (mirrorless) modelių – ir paaiškinsime, kodėl jie atsiranda. Žinojimas, kas vyksta „po gaubtu”, padeda ne tik greičiau reaguoti į problemą, bet ir jos išvengti.
Užrakto mechanizmo problemos – tylus, bet brangus gedimas
Fotoaparato užraktas (angl. shutter) – viena labiausiai nusitrinti linkusių dalių. Kiekvienas fotografuojamas kadras reiškia vieną užrakto ciklą, o gamintojų nurodytas tarnavimo laikas paprastai siekia nuo 100 000 iki 400 000 ciklų, priklausomai nuo modelio klasės. Profesionalūs aparatai ištvermingesni, pradinio lygio – mažiau.
Kaip atpažinti, kad užraktas pradeda „mirti”? Dažniausiai tai pasireiškia keliais būdais:
- Nuotraukose atsiranda horizontali tamsi juosta – tai reiškia, kad užrakto lamelos nebespėja judėti sinchroniškai su blykste arba tiesiog juda netolygiai.
- Girdimas neįprastas garsas fotografuojant – ne tas skambus ir ryžtingas „klik”, o kažkas duslesnio ar nelyginant dvigubo smūgio.
- Klaidos pranešimas ekrane apie užrakto gedimą – kai kurie aparatai tai diagnozuoja patys.
Priežastys paprastos: mechaninis nusidėvėjimas. Lamelos pagamintos iš labai plono aliuminio ar anglies pluošto, jos juda milisekundžių tikslumu ir laikui bėgant tiesiog susidėvi. Papildomas veiksnys – drėgmė ir dulkės, kurios patenka į mechanizmą ir spartina koroziją ar trinties didėjimą.
Praktinis patarimas: Prieš perkant naudotą fotoaparatą, visada patikrinkite užrakto ciklų skaičių. Tai galima padaryti nemokamai per tokius įrankius kaip Camera Shutter Count arba tiesiog įkeliant nuotrauką į atitinkamas svetaines, kurios nuskaito EXIF duomenis. Jei aparatas jau turi 80–90% savo resursų, derėtų arba derėtis dėl kainos, arba iš karto planuoti užrakto keitimą.
Vaizdo stabilizacijos sistemos gedimai – kai nuotraukos tampa neaišku kodėl neryškios
Optinė vaizdo stabilizacija (OIS) – puiki technologija, kuri leidžia fotografuoti esant silpnam apšvietimui ar iš rankų be trikojo. Tačiau ši sistema taip pat turi judančių dalių, o tai reiškia – ir gedimo galimybę.
Tipiškas simptomas: nuotraukos tampa neryškios, nors fotografuojate tomis pačiomis sąlygomis kaip visada. Arba, priešingai – stabilizacija tarsi „kovoja” su jūsų judesiu ir sukuria keistą, bangotą neryškumą, kurio anksčiau nebuvo.
Gedimų priežastys čia dažniausiai dvi. Pirma – mechaninė: gyroskopiniai jutikliai arba elektromagnetai, kurie judina lęšių grupę, gali sugestis dėl smūgio (net ir nedidelio kritimo). Antra – programinė: kartais stabilizacijos algoritmas „susipainoja” po programinės įrangos atnaujinimo arba dėl korupto atminties sektoriaus.
Prieš nešant į servisą, verta išbandyti paprastą sprendimą: išjunkite stabilizaciją ir fotografuokite be jos. Jei nuotraukos tapo ryškesnės – stabilizacijos sistema tikrai sugedusi. Jei ne – problema kitur, galbūt objektyvo fokusavimo mechanizme.
Autofokuso klaidos – kai aparatas „nemato” to, ką matote jūs
Autofokusas – viena iš tų funkcijų, kurią pastebime tik tada, kai ji nustoja veikti. Gedimai čia gali būti labai įvairūs: nuo visiško atsisakymo fokusuotis iki chaotiško „medžiojimo” (angl. hunting), kai objektyvas nuolat judina lęšius pirmyn-atgal, bet taško neranda.
Dažniausios priežastys:
- Sugedęs AF jutiklis kameroje – DSLR aparatuose tai dažnai reiškia fazinio fokusavimo modulio problemą, esančią po veidrodžiu. Net ir nedidelis veidrodžio kalibracijos pokytis gali sukelti vadinamąjį back focus arba front focus – kai fokusas nuolat krenta už objekto arba prieš jį.
- Objektyvo kontaktų korozija – elektroniniai kontaktai tarp objektyvo ir kameros korpuso yra pažeidžiami drėgmės ir oksidacijos. Kai ryšys prastas, AF sistema gauna netikslius signalus arba jų negauna visai.
- Programinės įrangos klaidos – kartais atnaujinus firmware, AF elgesys pasikeičia. Tai ne visada gedimas, bet gali atrodyti kaip toks.
Kontaktų problemą dažnai galima išspręsti pačiam: atsargiai nuvalykite kontaktus minkštu audiniu, sudrėkintu izopropilo alkoholiu. Tai vienas tų retų atvejų, kai namų „chirurgija” tikrai padeda ir nieko nesugadina, jei elgiatės atsargiai.
Drėgmė ir dulkės ant jutiklio – fotografo košmaras
Jutiklio (senzoriaus) užteršimas – bene labiausiai paplitusi problema tarp fotografų, kurie keičia objektyvus. Kiekvieną kartą, kai nuimamas objektyvas, į kameros vidų patenka šiek tiek oro su dulkėmis. Laikui bėgant ant jutiklio susikaupia nešvarumai, kurie nuotraukose matomi kaip tamsūs taškai ar dėmės – ypač ryškiai matomos fotografuojant dangų arba šviesų foną su mažu diafragmos atvėrimu (f/11, f/16 ir pan.).
Drėgmė – rimtesnė problema. Kondensatas gali susidaryti, kai iš šalto lauko įnešate šiltą kamerą į šiltą patalpą. Vandens lašeliai nusėda ant jutiklio, elektroninių plokščių, objektyvo viduje. Jei drėgmė nepašalinama laiku, atsiranda korozija ir grybelis – o tai jau rimtas gedimas, reikalaujantis profesionalaus valymo.
Praktiniai patarimai drėgmės išvengimui:
- Grįžę iš šalto lauko, nekart neatidarykite kameros krepšio bent 20–30 minučių – leiskite įrangai lėtai prisitaikyti prie temperatūros.
- Saugokite kamerą su silicio gelio paketėliais, ypač jei ji ilgai gulės sandėlyje.
- Jei kamera sušlapo – nedelsdami išimkite bateriją ir atminties kortelę, padėkite kamerą sausu objektyvu žemyn ir neneškite į servisą bent 24–48 valandas, leisdami jai džiūti natūraliai.
Jutiklio valymas – tai galima daryti pačiam su specialiais rinkiniais (sausais tamponais arba drėgnais, priklausomai nuo užteršimo tipo), tačiau reikia būti labai atsargiems. Vienas neatsargus judesys – ir jutiklis subraižytas. Jei nesate tikri, geriau patikėkite tai servisui.
Baterijos ir maitinimo sistemos problemos
Baterija – tai ne tik energijos šaltinis, bet ir dažna gedimų priežastis. Modernūs fotoaparatai yra labai jautrūs maitinimo kokybei, ir sugedusi arba sensta baterija gali sukelti visą eilę keistų simptomų: atsitiktiniai išsijungimai, klaidingi baterijos lygio rodmenys, atsisakymas įsijungti net ir „pilnai įkrautai” baterijai.
Ličio jonų baterijos turi ribotą ciklų skaičių – paprastai 300–500 pilnų įkrovimo ciklų, po kurių talpa pradeda mažėti. Tačiau baterijos gali „mirti” ir anksčiau laiko dėl:
- Ilgo saugojimo visiškai išsikrovusios būsenos
- Perkaitimo (paliktos automobilyje vasarą)
- Naudojimo su neoriginaliais, nekokybiškai pagamintais įkrovikliais
Kitas maitinimo sistemos gedimas – pažeistas baterijos lizdas. Jei kamera buvo naudojama su netinkamo dydžio baterijomis arba baterija buvo stumtelėta per jėgą, kontaktai gali sulinkti arba lūžti. Tai jau reikalauja remonto.
Vienas praktiškas patarimas: visada turėkite bent dvi originalias baterijas. Taip ne tik išsprendžiate autonomijos problemą, bet ir lengviau diagnozuojate – jei su viena baterija kamera elgiasi keistai, o su kita – normaliai, problema aiški.
LCD ekrano ir vaizdo ieškiklio gedimai
LCD ekranas – viena mechaniškai pažeidžiamiausių dalių, ypač fotoaparatuose su pasukamu ekranu. Dažniausiai pasitaikantys gedimai:
Pikselių gedimas – ekrane atsiranda nuolatiniai ryškiai spalvoti taškai (raudoni, žali, mėlyni) arba juodos dėmės. Tai elektroninis gedimas, kurį sukelia fizinis smūgis arba gamybos defektas. Deja, pikselių gedimas paprastai neišsprendžiamas be ekrano keitimo.
Ekrano atspindžio sluoksnio pažeidimas – jei ekranas buvo valytas per agresyviai arba su netinkamomis priemonėmis, apsauginis sluoksnis nusitrina ir ekranas tampa matomas tik tam tikrais kampais arba atrodo „riebus”.
Elektroninio vaizdo ieškiklio (EVF) problemos – bespeculinėse kamerose EVF gali pradėti rodyti „triukšmą”, spalvų iškraipymus arba vaizdas gali „šalti”. Dažnai tai susiję su perkaitimu arba drėgme.
Svarbu žinoti: daugelio fotoaparatų ekranai keičiami palyginti nebrangiai, ypač populiarių modelių. Prieš nusprendžiant pirkti naują aparatą vien dėl sugedusio ekrano, verta pasiteirauti servise dėl keitimo kainos.
Kai kamera „užšąla” – programinės įrangos ir elektronikos gedimai
Modernus fotoaparatas iš esmės yra kompiuteris su objektyvu. Ir kaip bet kuris kompiuteris, jis gali „užšalti”, elgtis nelogiškai arba rodyti klaidas, kurios neturi akivaizdžios fizinės priežasties.
Dažniausiai pasitaikantys programiniai ir elektroniniai gedimai:
- Kamera neįsijungia arba užšąla veikimo metu – dažnai sprendžiama išimant bateriją 30 sekundžių ir vėl įdedant. Jei tai kartojasi, gali būti korupta atminties kortelė arba sugedusi pagrindinė elektroninė plokštė.
- Atminties kortelės klaidos – kamera neaptinka kortelės arba rašo, kad ji sugadinta. Prieš panikuojant, išbandykite kortelę kitame įrenginyje. Jei ji veikia – problema kameroje, jei ne – kortelė sugadinta.
- Meniu ir nustatymų praradimas – kai kurios kameros turi vidinę bateriją, kuri maitina laikrodį ir nustatymų atmintį. Kai ji išsikrauna (paprastai po 5–7 metų), kamera „pamiršta” datą ir laiką bei kartais kitus nustatymus.
Programinės įrangos atnaujinimas (firmware update) kartais išsprendžia keistus elgesio sutrikimus, tačiau kartais – ir sukuria naujų. Prieš atnaujinant firmware, visada patikrinkite, ar atnaujinimas tikrai skirtas jūsų modeliui, ir atlikite procedūrą su pilnai įkrauta baterija – nutrauktas atnaujinimas gali „paplūkti” kamerą.
Kai žinojimas tampa geriausia draudimo polise
Fotoaparatų gedimai retai atsiranda iš niekur – dažniausiai juos galima nuspėti arba bent jau atpažinti ankstyvoje stadijoje. Užrakto ciklų skaičius, keistas garsas fotografuojant, pirmieji neryškumo požymiai – tai visi signalai, kuriuos aparatas „siunčia” prieš galutinai sugedamas.
Svarbiausia, ką galite padaryti – tai reguliari priežiūra. Valykite jutiklį bent kartą per sezoną (arba kai pastebite dėmes nuotraukose), saugokite kamerą nuo drėgmės ir smūgių, naudokite originalias baterijas ir įkroviklius, o naudotą kamerą perkant – visada patikrinkite jos „istoriją”.
Ir dar vienas dalykas, kurį verta įsiminti: ne kiekvienas gedimas reiškia aparato pabaigą. Daugelis problemų – nuo užrakto keitimo iki jutiklio valymo – sprendžiamos už kelis dešimtus ar šimtus eurų, o ne tūkstančius. Geras servisas, kuriuo pasitikite, yra toks pat svarbus kaip geras objektyvas – investicija, kuri atsipirks.
Fotografija yra apie akimirkas, o ne apie įrangą. Bet kai įranga veikia patikimai – akimirkų sugauti galima kur kas daugiau.
