Kai nuotraukos neryškios, nors viskas atrodė gerai
Padarei nuotrauką, žiūri į ekraną – atrodo aštru. Perkeli į kompiuterį, padidini – ir štai, akys neryškios, o fono detalės kažkodėl ryškesnės nei turėtų būti. Fotoaparatas nemeluoja, objektyvas brangus, rankos nedrebėjo. Tai kas atsitiko?
Labai tikėtina, kad problema slypi autofokuso kalibracijoje – arba tiksliau, jos nebuvime. Tai viena tų temų, apie kurią pradedantieji fotografai dažnai net nežino, o patyrę kartais pamiršta. Tačiau jei fotografuoji su keičiamų objektyvų kamera ir nori tikrai aštrių nuotraukų, šis dalykas yra būtinas žinoti.
Kas iš viso yra autofokuso kalibracija
Autofokuso kalibracija – tai procesas, kurio metu suderinamas fotoaparato kūno ir objektyvo ryšys taip, kad fokusas kristų tiksliai ten, kur turi kristi. Skamba paprastai, bet mechanika už to yra gana sudėtinga.
Tradiciniuose DSLR fotoaparatuose (su veidrodžiu) autofokusas veikia per atskirą jutiklį, kuris yra apačioje, po veidrodžiu. Šis jutiklis „sprendžia”, kur turi būti fokusas, ir siunčia signalą objektyvui. Problema ta, kad šis jutiklis ir tikrasis vaizdo jutiklis (tas, kuris fotografuoja) yra fiziškai skirtingose vietose. Jei tarp jų yra bent mažiausias nesutapimas – fokusas nukrenta ne ten, kur reikia.
Tai vadinama back focus arba front focus problema. Back focus reiškia, kad fokusas krenta už taikinio (pvz., fotografuoji akis, o ryšku ausys). Front focus – fokusas krenta priešais taikinį (fotografuoji akis, ryšku nosis). Abu atvejai gadina nuotraukas, ir abu sprendžiami kalibracija.
Mirrorless (beveidrodžiai) fotoaparatai šios problemos iš esmės neturi – jų autofokusas veikia tiesiai per vaizdo jutiklį, tad papildomo jutiklio nėra ir nesutapimų kilti negali. Todėl kalibracija aktualiausia DSLR naudotojams, nors kai kurie beveidrodžiai modeliai irgi turi panašias funkcijas dėl kitų priežasčių.
Kodėl kiekvienas objektyvas gali reikalauti atskiros korekcijos
Čia prasideda įdomiausia dalis. Net jei tavo fotoaparatas ir vienas objektyvas veikia idealiai, tai nereiškia, kad kitas objektyvas veiks taip pat. Kiekvienas objektyvas turi savo tolerancijas, savo mechanines savybes, ir kiekvienas gali elgtis šiek tiek kitaip su tuo pačiu kūnu.
Gamybos tolerancijos – tai normalus reiškinys. Net du identiški objektyvai iš tos pačios serijos gali šiek tiek skirtis. Tai nereiškia, kad jie sugedę – tiesiog mechanika niekada nėra tobula iki paskutinio mikrono. Todėl profesionalūs fotografai, kurie naudoja kelis objektyvus, dažnai kalibruoja kiekvieną atskirai.
Canon, Nikon, Sony ir kiti gamintojai į savo DSLR fotoaparatus įdeda funkciją, kuri dažniausiai vadinama AF Fine Tune arba AF Micro Adjustment. Ši funkcija leidžia išsaugoti atskirą korekcijos vertę kiekvienam objektyvui – fotoaparatas atpažįsta objektyvą pagal jo ID ir automatiškai pritaiko tinkamą nustatymą. Labai patogi sistema, kai viską tinkamai sukalibruoji.
Kaip atpažinti, kad kalibracija reikalinga
Ne visada iš karto aišku, kad problema yra būtent kalibracijoje. Neryškios nuotraukos gali atsirasti dėl daugybės priežasčių – per lėto užrakto, per mažo diafragmos skaičiaus, judančio objekto, rankų drebėjimo. Todėl prieš kaltinant kalibracijos stoką, reikia pašalinti kitas galimybes.
Štai keletas požymių, kurie rodo, kad problema gali būti būtent autofokuse:
- Nuotraukos sistemingai neryškios tam tikru objektyvu, bet ne kitais
- Fokusas nuosekliai krenta šiek tiek per toli arba per arti taikinio
- Problema ryškiausia atviromis diafragmomis (f/1.4, f/1.8, f/2.8) ir mažiau pastebima uždarant
- Fotografuojant stacionarius objektus vienodai blogai kaip ir judančius
- Naudoji DSLR su brangiu objektyvu ir niekada nekalibravo
Paskutinis punktas svarbus. Jei turi gerą DSLR ir niekada nekalibravo – labai tikėtina, kad bent vienas tavo objektyvas reikalauja korekcijos, net jei to dar nepastebėjai. Atviromis diafragmomis fokuso gylis labai mažas, ir net kelių milimetrų nukrypimas matomas.
Kaip pačiam atlikti kalibracijos testą namuose
Kalibracijai nereikia brangios įrangos ar specialios studijos. Pakanka kelių dalykų: tvirto trikojo, gero apšvietimo ir specialios kalibracinės lentelės – ją galima nemokamai atsisiųsti iš interneto ir atsispausdinti.
Populiariausias įrankis yra FoCal programa (mokama, bet turi bandomąją versiją) arba nemokamos alternatyvos kaip LensAlign sistema. Tačiau galima apsieiti ir be jų – tiesiog su atsispausdinta kalibracinės linijuotės lentele.
Proceso esmė tokia:
- Pastatyk fotoaparatą ant trikojo maždaug 50 kartų didesniu atstumu nuo taikinio nei objektyvo židinio nuotolis (pvz., 50mm objektyvui – apie 2,5 metro)
- Kalibracinę lentelę padėk šiek tiek pasvirusią – taip matysis, kur tiksliai krenta fokusas
- Nufotografuok kelias nuotraukas su autofokusu, kiekvieną kartą iš naujo fokusuodamas
- Pažiūrėk į kompiuteryje padidintą nuotrauką – kur ryšku? Ties centrine žyma ar šiek tiek priekyje/gale?
- Jei yra nukrypimas – eik į fotoaparato meniu, rask AF Fine Tune funkciją ir koreguok
Korekcija dažniausiai matuojama skalėje nuo -20 iki +20. Neigiamos vertės koreguoja front focus problemą, teigiamos – back focus. Kiek tiksliai keisti – reikia eksperimentuoti, po kiekvieno pakeitimo fotografuojant iš naujo.
Svarbus patarimas: kalibruok toje pačioje aplinkoje, kurioje dažniausiai fotografuoji. Jei fotografuoji portretą viduje su dirbtine šviesa – kalibruok tokiomis sąlygomis. Apšvietimas gali daryti įtaką autofokuso tikslumui.
Kada geriau kreiptis į servisą
Yra atvejų, kai pačiam kalibruoti nepakanka arba net nereikėtų bandyti. Jei korekcijos vertė, kurią reikia įvesti, yra labai didelė – tarkime, -15 ar +18 – tai signalas, kad kažkas mechaniškai negerai. Tokia didelė korekcija reiškia, kad fotoaparatas arba objektyvas yra stipriai išsiderinęs, ir programinė korekcija tik „gelbsti” situaciją, bet nepašalina priežasties.
Taip pat verta kreiptis į servisą jei:
- Fotoaparatas nukrito arba stipriai trenkėsi
- Autofokusas veikia nestabiliai – kartais gerai, kartais blogai be aiškios priežasties
- Kalibracija padeda, bet po kelių savaičių vėl reikia kalibruoti iš naujo
- Problema pasireiškia su visais objektyvais, ne tik vienu
Profesionalus servisas turi specialią įrangą, kuri leidžia fiziškai sureguliuoti jutiklio padėtį ir kitus mechaninius elementus. Tai brangiau, bet kartais vienintelis tikras sprendimas.
Keli mitai, kuriuos verta išsklaidyti
Apie autofokuso kalibracijos temą internete sukasi nemažai klaidingos informacijos, todėl verta kai ką patikslinti.
Mitas: „Naujas fotoaparatas visada tiksliai sufokusuotas iš gamyklos.” Tikrovė kitokia. Gamyklinė kalibracija yra vidutinė – ji tinkama daugumai situacijų, bet ne tobula su kiekvienu objektyvu. Ypač atviromis diafragmomis skirtumai gali būti pastebimi.
Mitas: „Brangus objektyvas negali turėti fokuso problemų.” Kaina garantuoja geresnę optiką, bet ne tobulą mechaninę toleranciją. Net L serijos Canon arba Nikon Gold Ring objektyvai gali reikalauti korekcijos.
Mitas: „Kalibracija reikalinga tik profesionalams.” Jei fotografuoji portretą su f/1.8 objektyvu ir nori aštrių akių – kalibracija tau reikalinga nepriklausomai nuo to, ar esi profesionalas, ar hobistas.
Mitas: „Beveidrodžiams fotoaparatams kalibracija nereikalinga.” Iš esmės tiesa, bet ne visiškai. Kai kurie beveidrodžiai turi galimybę kalibruoti objektyvo stabilizatoriaus ir kūno stabilizatoriaus sąveiką (IBIS kalibracija), kas irgi svarbu.
Kai viskas sudėliota į vietas – fotografavimas tampa kitoks
Autofokuso kalibracija – tai vienas tų dalykų, kuris nematomas, bet labai juntamas. Kai ji atlikta teisingai, tiesiog fotografuoji ir gauni tai, ko tikėjaisi. Kai ne – nuolat abejoji: ar tikrai sufokusavau? Ar objektyvas geras? Ar problema manyje?
Jei esi DSLR naudotojas ir dar niekada nekalibravo – skirkite vieną vakarą šiam procesui. Atsispausdink kalibracinę lentelę, pastatyk fotoaparatą ant trikojo, padaryk testines nuotraukas. Labai tikėtina, kad rasite bent vieną objektyvą, kuriam reikia korekcijos. O kai ją padarysi – nuotraukos taps aštresnės be jokių papildomų išlaidų ar naujos įrangos.
Tai nėra sudėtinga techninė procedūra, skirta tik inžinieriams. Tai praktinis įgūdis, kurį kiekvienas fotografas gali įsisavinti per vieną popietę. Ir kartą tai padarius, pradedi suprasti savo įrangą kur kas geriau – o tai jau savaime verta laiko investicijos.
