Kodėl fotoaparatas nėra toks atsparus, kaip atrodo
Daugelis fotografų, ypač pradedantieji, mano, kad brangus fotoaparatas automatiškai reiškia patikimą fotoaparatą. Tačiau net ir profesionalios klasės įrenginiai, kurių kainos siekia kelis tūkstančius eurų, gali rimtai nukentėti nuo dviejų dalykų, kurių dažnai visai nepastebime: drėgmės ir dulkių. Tai ne teorinė grėsmė – tai kasdienė realybė, su kuria susiduria fotografai visame pasaulyje, nesvarbu, ar jie fotografuoja Lietuvos miškuose rudens rūke, ar Egipto dykumose.
Problema ta, kad fotoaparatai – tai sudėtingi elektromechaniniai prietaisai, kurių viduje yra daugybė jautrių komponentų: jutiklis, veidrodžio mechanizmas (DSLR atveju), užrakto lamelos, elektroninės plokštės, optiniai elementai. Kiekvienas iš jų reaguoja į aplinkos sąlygas skirtingai, ir ne visada maloniai.
Kaip drėgmė prasiskverbia ten, kur neturėtų
Vanduo – tai ne tik lietaus lašai. Drėgmė gali būti ir kondensatas, susidarantis tada, kai iš šalto automobilio išeinate į šiltą vasaros dieną, ir rūkas pajūryje, ir tiesiog didelė oro drėgmė tropiniame klimate. Fotoaparatas drėgmę sugeria per visas įmanomas angas: baterijos skyriaus dangtį, atminties kortelės lizdą, mygtukų jungtis, objektyvo tvirtinimo vietą.
Kai drėgmė patenka į korpuso vidų, pirmiausia ji pradeda veikti elektroniką. Vanduo yra puikus laidininkas, todėl gali sukelti trumpuosius jungimus elektroninėse plokštėse. Tai gali pasireikšti įvairiai: fotoaparatas gali tiesiog nebeįsijungti, gali pradėti rodyti keistus klaidos pranešimus, gali nustoti reaguoti į mygtukus arba pradėti elgtis nenuspėjamai – pavyzdžiui, pats keisti nustatymus ar fotografuoti be jūsų įsikišimo.
Kita problema – korozija. Ji nesivysto per dieną, bet per kelis mėnesius ar metus drėgmė gali suėsti kontaktus, jungtis ir net metalines konstrukcijas korpuso viduje. Korozija yra klastinga tuo, kad jos padariniai matomi tik tada, kai jau per vėlu – kai fotoaparatas pradeda veikti nestabiliai arba visiškai sugenda.
Ypač pavojinga situacija susidaro, kai fotoaparatas staiga patenka iš šaltos aplinkos į šiltą. Pavyzdžiui, žiemą fotografavote lauke esant minusinei temperatūrai, o paskui įnešėte fotoaparatą į šiltą patalpą. Šiuo atveju ant visų šaltų paviršių – jutiklio, stiklo, elektroninių komponentų – susidaro kondensatas, lygiai taip pat, kaip ant šalto stiklo šilto gėrimo. Šis kondensatas gali sukelti rimtų problemų, net jei lauke nebuvo jokio lietaus.
Dulkės – tylus, bet nuolatinis priešas
Jei drėgmė veikia greitai ir dramatiškai, tai dulkės veikia lėtai, bet neišvengiamai. Kiekvienas objektyvo keitimas – tai momentas, kai fotoaparato vidus atsiveria aplinkai. Net ir labai trumpas kontaktas su oru reiškia, kad dulkių dalelės gali patekti į korpuso vidų ir nusėsti ant jutiklio.
Dulkės ant jutiklio – tai viena labiausiai erzinančių problemų, su kuriomis susiduria keitiklinio objektyvo fotoaparatų naudotojai. Jutiklio paviršius yra statiškai įkrautas, todėl tiesiog traukia dulkes kaip magnetas. Kai fotografuojate su mažu diafragmos skaičiumi (dideliu apertūros skaičiumi, pavyzdžiui, f/16 ar f/22), dulkių dalelės tampa aiškiai matomos nuotraukose kaip tamsūs dėmeliai, ypač ant vienodo fono – dangaus ar baltos sienos.
Be jutiklio, dulkės kaupiasi ir objektyvo viduje. Tai ypač aktualu seniems objektyvams arba tiems, kurie naudojami intensyviai. Dulkės tarp optinių elementų gali sumažinti vaizdo kontrastą, sukelti blikius ir bendrą vaizdo kokybės pablogėjimą. Tiesa, nedidelis kiekis dulkių objektyvo viduje paprastai neturi didelės įtakos galutiniam rezultatui, tačiau jei jų daug – tai jau problema.
Smulkios smėlio dalelės yra ypač pavojingos mechaniniams komponentams. Jos gali patekti į objektyvo zoom ar fokusavimo mechanizmą ir veikti kaip abrazyvas – tiesiog trinant metalines dalis viena į kitą. Dėl to mechanizmas pradeda veikti sunkiau, o ilgainiui gali visiškai užstrigti arba sugesti.
Ką reiškia „apsauga nuo oro sąlygų” ir kiek jai galima pasitikėti
Daugelis gamintojų savo aukštesnės klasės fotoaparatus reklamuoja kaip „weather-sealed” arba „weather-resistant” – apsaugotus nuo oro sąlygų. Tai skamba labai gerai, bet verta suprasti, ką tai iš tikrųjų reiškia.
Pirmiausia, nė vienas iš pagrindinių gamintojų – nei Canon, nei Nikon, nei Sony – nesuteikia oficialios IP apsaugos klasifikacijos savo fotoaparatams (išskyrus kelis specialius modelius). Tai reiškia, kad „weather sealing” yra marketingo terminas, o ne standartizuotas techninis rodiklis. Kiekvienas gamintojas pats nusprendžia, ką tai reiškia jo atveju.
Praktiškai apsauga nuo oro sąlygų reiškia, kad korpuso sujungimo vietose yra guminiai tarpikliai, mygtukų aplink yra papildomos sandarinimo priemonės ir baterijos bei kortelių skyriaus dangčiai yra sandarinami. Tai tikrai padeda – fotoaparatas atlaikys trumpą lietų ar drėgną aplinką. Tačiau tai nereiškia, kad galite nardyti su juo arba fotografuoti stiprioje liūtyje valandų valandas.
Be to, labai svarbu suprasti, kad net ir „weather-sealed” fotoaparatas tampa pažeidžiamas, kai naudojate nesandarintą objektyvą. Apsauga veikia tik tada, kai visa sistema – ir korpusas, ir objektyvas – yra sandarinta. Jei turite sandarintą Canon R5, bet naudojate pigų nesandarintą objektyvą, drėgmė gali patekti per objektyvo tvirtinimo vietą.
Realūs padariniai: nuo mažų nepatogumų iki visiško gedimo
Norėdami suprasti, kaip rimtai reikia žiūrėti į šią problemą, pažvelkime į konkrečius scenarijus ir jų pasekmes.
Scenarijus pirmas: fotografuojate paplūdimyje, vėjuota diena, smėlis skraido ore. Po kelių valandų pastebite, kad zoom žiedas sukasi sunkiau nei įprastai. Tai pirmas ženklas, kad smėlio dalelės pateko į mechanizmą. Jei tęsite fotografavimą neišvalius objektyvo, po kurio laiko mechanizmas gali visiškai užstrigti arba pradės braižyti vidinius elementus, o tai jau rimtas gedimas, kurį taisyti kainuos nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų.
Scenarijus antras: žiemą fotografuojate lauke, paskui grįžtate į šiltą automobilį ir iškart pradedatę keisti objektyvą. Kondensatas, susidaręs ant jutiklio, gali sukelti trumpalaikius sutrikimus arba, blogiausiu atveju, pažeisti jutiklio paviršių. Jutiklio keitimas – tai viena brangiausių remonto operacijų, kuri gali kainuoti pusę ar net daugiau fotoaparato vertės.
Scenarijus trečias: reguliariai fotografuojate drėgnoje aplinkoje, bet fotoaparatas atrodo veikiantis normaliai. Po metų ar dvejų pastebite, kad baterija išsikrauna greičiau nei anksčiau, nuotraukose atsiranda keistų artefaktų, o fotoaparatas kartais „pakimba”. Tai korozijos požymiai – lėtas, bet nuolatinis drėgmės poveikis elektronikai. Tokiu atveju remontas gali būti neekonomiškas, nes pažeistos kelios plokštės vienu metu.
Kaip apsaugoti fotoaparatą: praktiniai sprendimai
Gerai, grėsmės aiškios – ką daryti? Laimei, yra nemažai praktinių būdų apsaugoti savo įrangą, ir ne visi jie reikalauja didelių investicijų.
Drėgmės atveju:
Pirmiausia, niekada neišimkite fotoaparato iš šaltos aplinkos tiesiai į šiltą. Palikite jį krepšyje ar dėkle bent 20-30 minučių, kad temperatūra išsilygintų palaipsniui. Tai paprastas, bet labai efektyvus būdas išvengti kondensato problemos.
Jei fotografuojate lietuje ar drėgnoje aplinkoje, investuokite į lietaus apsaugą. Tai gali būti specialus fotoaparato lietaus apsauginis dangtelis (kainuoja nuo 10 iki 50 eurų), arba tiesiog plastikinis maišelis su skylute objektyvui – tai skamba juokingai, bet fotografai tai naudoja ir tai veikia. Profesionalūs sprendimai – tai specialūs neperšlampami dėklai, kurie leidžia fotografuoti net liūtyje.
Saugodami fotoaparatą ilgesnį laiką, dėkite jį į dėžę kartu su silikagelio paketėliais. Šie maži paketėliai sugeria drėgmę iš aplinkos oro ir palaiko žemą drėgmės lygį dėžės viduje. Juos galima nusipirkti pigiai ir pakartotinai naudoti – tiesiog periodiškai džiovinkite orkaitėje.
Jei rimtai fotografuojate drėgnoje aplinkoje, verta apsvarstyti specialią fotoaparatų saugojimo dėžę su drėgmės reguliavimo sistema. Tokios dėžės palaiko optimalų drėgmės lygį (apie 40-50%) ir apsaugo įrangą nuo korozijos. Jų kainos prasideda nuo maždaug 50 eurų ir gali siekti kelis šimtus, priklausomai nuo dydžio ir funkcijų.
Dulkių atveju:
Objektyvus keiskite kuo rečiau ir kuo apsaugotesnėje aplinkoje. Jei galite, keiskite objektyvą patalpose, o ne lauke. Jei tai neįmanoma, atsukite nugarą vėjui, pasilenkite virš fotoaparato, kad sukurtumėte apsaugotą erdvę, ir keiskite kuo greičiau.
Reguliariai valykite jutiklį. Tai galite daryti patys, naudodami specialų oro pūstuvą (ne aerozolinį – tik rankinį dumplių tipo) arba specialias jutiklio valymo šluosteles. Tačiau jei nesate tikri dėl savo sugebėjimų, geriau patikėkite šį darbą profesionalams – jutiklio valymo paslauga paprastai kainuoja 20-50 eurų ir verta kiekvieno euro.
Objektyvo galus laikykite uždangtus dangteliais, kai jie nenaudojami. Tai elementaru, bet daugelis fotografų tingiai palieka objektyvą be dangtelio krepšyje, kur jis kaupia dulkes.
Kada kreiptis į servisą ir kaip to išvengti
Yra keletas aiškių ženklų, kad fotoaparatas jau nukentėjo nuo drėgmės ar dulkių ir reikia profesionalios pagalbos. Jei pastebite bet kurį iš šių simptomų, nedelskite:
Fotoaparatas nebeįsijungia arba įsijungia nereguliariai po kontakto su drėgme – tai gali reikšti trumpąjį jungimą. Šiuo atveju pirmiausia išimkite bateriją ir atminties kortelę, padėkite fotoaparatą į sausą vietą su silikagelio paketėliais ir neįjunginėkite bent 48 valandas. Po to kreipkitės į servisą.
Vaizdo ieškiklyje arba ant jutiklio matote dėmeles, kurių nepavyksta pašalinti oro pūstuku – tai reiškia, kad dulkės prilipo arba yra kažkas rimtesnio. Nesiimkite valyti drėgnomis priemonėmis be patirties.
Objektyvo zoom ar fokusavimo žiedas sukasi sunkiai arba su keistais garsais – tai mechaninis gedimas, kurį reikia spręsti servise.
Nuotraukose atsiranda spalviniai artefaktai, horizontalios ar vertikalios linijos, arba dalis kadro yra tamsesnė – tai gali reikšti jutiklio arba elektronikos pažeidimą.
Profilaktinis aptarnavimas servise rekomenduojamas kartą per metus aktyviai fotografuojantiems, ypač tiems, kurie dažnai fotografuoja lauke. Profesionalus valymas ir patikrinimas kainuoja nedaug, bet gali išgelbėti jus nuo daug brangesnio remonto ateityje.
Fotografuok drąsiai, bet fotografuok išmintingai
Visa tai nereiškia, kad reikia bijoti fotografuoti lauke ar vengti sudėtingų oro sąlygų. Kai kurios geriausios nuotraukos gimsta būtent tokiomis aplinkybėmis – per audrą, rūke, smėlio audros metu. Fotografija – tai ne muziejinis eksponatas, o darbo įrankis, ir jis turi dirbti.
Tačiau yra didelis skirtumas tarp drąsos ir neatsargumo. Fotografas, kuris supranta savo įrangos ribas ir imasi paprastų apsaugos priemonių, gali fotografuoti praktiškai bet kokiomis sąlygomis ir ilgai džiaugtis savo technika. Fotografas, kuris ignoruoja šiuos dalykus, anksčiau ar vėliau susidurs su brangiu remontu arba praras mėgstamą įrangą.
Investicija į paprastas apsaugos priemones – lietaus dangtelį, silikagelio paketėlius, kokybišką krepšį su drėgmei atsparia medžiaga – tai ne išlaidavimas, o taupymas ilgalaikėje perspektyvoje. Fotoaparatas, kuris gerai prižiūrimas, gali tarnauti dešimt ar daugiau metų. Fotoaparatas, kuris nuolat patiria drėgmės ir dulkių poveikį be jokios apsaugos, gali sugesti per kelerius metus.
Galiausiai, pažinkite savo įrangą. Perskaitykite instrukcijoje, kokia apsaugos klasė suteikta jūsų fotoaparatui. Sužinokite, ar jūsų objektyvai yra sandarinti. Stebėkite, kaip fotoaparatas elgiasi po fotografavimo drėgnoje aplinkoje. Kuo geriau suprantate savo įrangą, tuo geriau galite ją apsaugoti – ir tuo ilgiau ji jums tarnaus.
