Pirmiausia – neskubėk ir įvertink žalą
Tai nutinka greičiau nei spėji reaguoti. Fotoaparatas išslysta iš rankų, atsitrenkia į grindis, asfalto dangą ar – dar blogiau – į vandenį, ir staiga vietoje brangaus įrenginio rankose lieka kažkas, kas nebereaguoja į jokius mygtukus. Širdis nuskauda, galvoje sukasi mintys apie remonto kainas, o pirmas instinktas – pradėti spaudinėti viską iš eilės tikintis, kad kažkas suveiks.
Bet kaip tik to ir nereikia daryti. Pirmasis žingsnis po kritimo – sustoti ir ramiai apžiūrėti įrenginį. Vizualinė apžiūra gali daug pasakyti apie tai, kas iš viso nutiko ir ar yra prasmės bandyti taisyti pačiam, ar geriau iš karto kreiptis į specialistą.
Pažiūrėk į objektyvą – ar nėra įtrūkimų ant stiklo, ar jis vis dar laikosi teisingoje padėtyje, ar nėra matomų deformacijų. Patikrink korpusą – įlenkimai, įtrūkę plastiko gabalai ar išlindę kontaktai yra blogi ženklai. Jei fotoaparatas nukrito ant kieto paviršiaus iš didelės aukščio, tikėtina, kad žala yra mechaninė, o tai reiškia, kad viduje kažkas galėjo pasislinkti, lūžti arba atsijungti.
Vienas svarbus dalykas: jei kritimas įvyko į vandenį arba labai drėgnoje aplinkoje – nespaudinėk jokių mygtukų ir neįjunk fotoaparato. Drėgmė ir elektra – bloga kombinacija, galinti padaryti daug daugiau žalos nei pats kritimas.
Kai fotoaparatas nukrito į vandenį – atskira istorija
Vanduo yra vienas didžiausių fotoaparato priešų, nebent, žinoma, kalba eina apie specialiai tam skirtus vandeniui atsparius modelius. Jei tavo įrenginys nėra sertifikuotas pagal IP68 ar panašų standartą ir atsidūrė vandenyje – situacija rimta, bet dar ne beviltiška.
Pirmiausia kuo greičiau išimk bateriją. Tai svarbiausia, ką gali padaryti pats – nutraukti elektros tiekimą, kol drėgmė dar nepadarė trumpojo jungimo. Tada išimk atminties kortelę ir visus kitus išimamus komponentus. Jei įmanoma, atidaryk visus dangtelius ir liukelius, kad oras galėtų cirkuliuoti.
Populiarus patarimas dėti fotoaparatą į ryžių maišelį – iš dalies veikia, bet ryžiai nėra pats efektyviausias drėgmės sugėriklis. Geriau naudoti silikagelio paketėlius (tuos mažus maišelius, kurie būna naujų batų dėžėse ar vaistų pakuotėse). Jei jų nėra, ryžiai vis tiek geriau nei nieko.
Fotoaparatą dėk į sausą, šiltą vietą bent 48–72 valandas. Neskubėk jo įjungti – tai dažniausia klaida. Net jei atrodo, kad jis jau sausas, drėgmė gali būti likusi viduje ant plokštelių ar kontaktų. Po kelių dienų galima pabandyti įdėti bateriją ir įjungti – jei veikia, sveikinu. Jei ne – laikas eiti pas specialistą.
Mechaniniai pažeidimai: ką gali pamatyti ir ką – ne
Mechaninė žala po kritimo gali būti labai įvairi. Kartais viskas atrodo gerai iš išorės, bet fotoaparatas neveikia – tai reiškia, kad kažkas atsijungė viduje. Kartais matomi įlenkimai ar įtrūkimai, bet įrenginys vis dar funkcionuoja. Nėra vienos taisyklės.
Dažniausios mechaninės problemos po kritimo:
- Objektyvo pažeidimas – tai vienas brangiausių komponentų. Jei objektyvas nebejuda, neišsiskleidžia arba matai, kad jo elementai pasislinkę – tai rimta problema. Kartais objektyvas tiesiog „užstringa” ir jį galima atblokuoti, bet dažniau reikia profesionalaus remonto.
- Veidrodžio pažeidimas (DSLR atveju) – jei veidrodis pasislinkęs ar lūžęs, fotoaparatas gali neveikti arba rodyti iškraipytą vaizdą vaizdo ieškiklyje.
- Jutiklio pažeidimas – tai blogiausias scenarijus. Jutiklis yra fotoaparato „širdis”, ir jo remontas dažnai kainuoja tiek, kad apsimoka pirkti naują įrenginį.
- Mygtukai ir valdymo ratukais – po kritimo gali atsijungti arba pradėti blogai reaguoti. Tai dažniausiai fiksuojama, bet reikia atidaryti korpusą.
- Akumuliatoriaus skyriaus dureles – kartais jos tiesiog deformuojasi ir nebesiuždaro. Tai mažesnė problema, bet vis tiek nemaloni.
Svarbu suprasti, kad net jei fotoaparatas „veikia” po kritimo, tai nereiškia, kad viskas gerai. Gali būti subtilių pažeidimų, kurie atsiras vėliau – pavyzdžiui, dulkės pradės patekti per sutrūkinėjusias sandarinimo tarpines, arba objektyvo optiniai elementai bus šiek tiek pasislinkę, kas paveiks nuotraukų kokybę.
Ką galima bandyti pačiam, o ko – ne
Internete pilna video pamokų, kaip pačiam išardyti ir sutaisyti fotoaparatą. Kai kurie žmonės tai daro sėkmingai, bet reikia būti sąžiningam su savimi: ar turi reikiamų įrankių, patirties ir kantrybės? Fotoaparatai – tai tikri inžineriniai stebuklai, sudaryti iš šimtų mažyčių dalių, ir vienas neatsargus judesys gali paversti remontą katastrofa.
Ką galima bandyti pačiam:
- Išvalyti kontaktus tarp baterijos ir fotoaparato specialiu kontaktų valiklio purškalu arba paprasčiausiai švelniu trintuvu.
- Pabandyti atblokuoti užstrigusį objektyvą – kartais jis tiesiog „apsistoja” dėl smūgio ir jį galima atsargiai priversti judėti rankomis (bet tik jei tikrai žinai, ką darai).
- Patikrinti ir pakeisti bateriją – kartais po kritimo baterija tiesiog išsikrauna arba pasislenka.
- Atlikti fotoaparato „reset” – daugelis modelių turi gamyklinių nustatymų atkūrimo funkciją, kuri kartais padeda, jei problema yra programinė.
Ko nereikia bandyti pačiam (nebent esi tikras profesionalas):
- Ardyti objektyvo optinių elementų – tai reikalauja specialių įrankių ir tikslaus kalibravimo.
- Liesti jutiklį – net dulkių valymas ant jutiklio reikalauja specialių priemonių ir žinių.
- Bandyti lituoti ar taisyti elektronines plokšteles – tai tikrai ne mėgėjams.
- Naudoti per daug jėgos bandant atidaryti ar uždaryti bet ką – jei kažkas nesiduoda, tai reiškia, kad kažkas negerai, o ne kad reikia spausti stipriau.
Kaip rasti gerą fotoaparatų remonto specialistą
Lietuvoje fotoaparatų remonto specialistų nėra labai daug, bet jie egzistuoja. Didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – galima rasti tiek oficialių gamintojų servisų, tiek nepriklausomų meistrų. Kiekvienas variantas turi savo privalumų ir trūkumų.
Oficialūs servisai (Canon, Nikon, Sony ir kt. atstovai) – tai saugiausia galimybė, ypač jei fotoaparatas vis dar garantijoje. Jie naudoja originalias dalis ir turi gamintojo patvirtintą patirtį. Minusas – dažniausiai brangesni ir gali užtrukti ilgiau, nes dalys kartais atkeliauja iš užsienio.
Nepriklausomi meistrai – gali būti puiki alternatyva, ypač jei turi gerą reputaciją. Prieš atiduodamas fotoaparatą, paprašyk parodyt ankstesnių darbų pavyzdžių arba pasiieškok atsiliepimų internete. Geras nepriklausomas meistras dažnai gali sutaisyti greičiau ir pigiau nei oficialus servisas.
Keletas patarimų ieškant specialisto:
- Paprašyk išankstinės diagnostikos kainos – daugelis servisų tai daro nemokamai arba už simbolinę sumą.
- Prieš atiduodant, paprašyk raštiško patvirtinimo apie fotoaparato būklę ir sutarties dėl remonto kainos.
- Neskubėk – geriau palaukti savaitę pas gerą meistrą nei gauti greitą, bet nekokybišką remontą.
- Klausk, ar bus naudojamos originalios dalys – tai svarbu ilgalaikiam patikimumui.
Draudimas ir garantija – ar gali padėti?
Daugelis žmonių nežino, kad fotoaparato kritimas gali būti padengtas draudimo. Tai priklauso nuo to, kokį draudimą turi. Standartinė gamintojo garantija kritimo nedengia – ji skirta gamybos defektams, o ne mechaniniams pažeidimams dėl vartotojo kaltės. Bet yra keletas kitų galimybių.
Jei fotoaparatą pirkei su kredito kortele, patikrink, ar kortelė nesuteikia papildomo turto draudimo – kai kurios banko kortelės, ypač premium klasės, turi tokią paslaugą. Taip pat verta patikrinti savo namų turto draudimo polisą – kai kurie jie apima ir nešiojamus elektroninius prietaisus.
Atskiras fotoaparato draudimas – tai geriausias variantas profesionalams ar tiems, kurie daug keliauja. Tokios draudimo rūšys paprastai dengia kritimą, vagystę ir net vandeniui padarytą žalą. Kaina priklauso nuo fotoaparato vertės, bet paprastai sudaro 2–5% nuo įrenginio kainos per metus.
Jei fotoaparatas yra palyginti naujas ir pirktas iš oficialaus platintojo, verta paskambinti ir paklausti – kartais gamintojai turi specialias programas ar nuolaidines remonto kainas net ir ne garantiniais atvejais. Nieko neprarasi paklauses.
Kada remontas neapsimoka ir geriau pirkti naują
Tai skausminga, bet svarbi tema. Kartais remontas kainuoja tiek, kad tiesiog apsimoka pirkti naują fotoaparatą. Bendra taisyklė – jei remonto kaina viršija 50–60% fotoaparato rinkos vertės, verta rimtai pagalvoti apie naują įrenginį.
Ypač tai aktualu su senesniais modeliais. Jei fotoaparatas jau 7–10 metų senumo, jo rinkos vertė yra nedidelė, dalys gali būti sunkiai randamos, o remontas vis tiek kainuos nemažai. Tokiu atveju tie patys pinigai gali nueiti į naujesnį, geresnį modelį.
Tačiau yra ir išimčių. Jei fotoaparatas turi ypatingą sentimentalią vertę, arba tai yra profesionalus aukštos klasės įrenginys, kurio rinkos vertė vis dar didelė – remontas gali apsimokėti net ir esant didelei žalai. Profesionalūs fotoaparatai (Canon 1D serija, Nikon D6, Sony A1 ir panašūs) yra sukurti taip, kad juos galima remontuoti ir jie tarnauja dešimtmečius.
Prieš nusprendžiant, verta gauti bent dvi ar tris remonto kainos apklausas iš skirtingų servisų. Kainos gali labai skirtis, ir kartais vienas servisas gali pasiūlyti daug geresnę kainą už tą patį darbą.
Kaip apsaugoti fotoaparatą ateityje – nes antrą kartą gali nepasisekti
Kai fotoaparatas jau sutaisytas arba pakeistas nauju, natūraliai kyla klausimas: kaip išvengti tokios situacijos ateityje? Ir čia nėra jokių stebuklingų sprendimų – tik keletas paprastų, bet veiksmingų įpročių.
Dirželis – visada. Tai skamba banaliai, bet didžioji dalis fotoaparatų kritimų įvyksta todėl, kad žmogus tiesiog laiko fotoaparatą rankose be jokio papildomo apsaugojimo. Riešo dirželis arba kaklo dirželis yra paprasčiausias ir pigiausias draudimas. Yra ir modernesnių variantų – Peak Design tipo sistemos, kurios leidžia greitai atsegti fotoaparatą, bet vis tiek laiko jį prie kūno.
Dėklas arba maišelis. Kai fotoaparatas nenaudojamas, jis turėtų būti dėkle. Net paprastas minkštas dėklas sumažina smūgio jėgą, jei jis nukristų kartu su krepšiu.
Apsauginiai filtrai ant objektyvo. UV filtras ant objektyvo gali išgelbėti priekinį stiklą kritimo atveju. Filtras gali sudužti, bet tai kainuos 20–30 eurų, o ne 200–500 eurų už objektyvo remontą.
Draudimas. Kaip jau minėta – tai verta apsvarstyti, ypač jei fotoaparatas yra brangus arba naudojamas dažnai ir įvairiose aplinkose.
Sąmoningumas. Dauguma kritimų įvyksta dėl neatidumo – žmogus kažkuo atitraukiamas, pamiršta, kad rankose laiko fotoaparatą, ir jis išslysta. Tai skamba trivialiai, bet tiesiog būti sąmoningesniam su brangiu įrenginiu rankose – tai turbūt efektyviausias „draudimas”.
Fotoaparato kritimas – tai visada nemalonumas, bet tai nėra pasaulio pabaiga. Svarbu neskubėti, teisingai įvertinti žalą, rasti gerą specialistą ir priimti racionalų sprendimą dėl remonto ar pakeitimo. O ateityje – tiesiog šiek tiek daugiau atsargumo. Fotoaparatai yra sukurti tam, kad lydėtų mus į nuotykius, bet jie nėra nenugalimi, ir šiek tiek rūpesčio jų atžvilgiu tikrai apsimoka.
