Kai blyksnis nustoja blyksnoti – ką daryti?
Fotografavai vestuvėse, o blyksnis staiga ėmė ir mirė. Arba tiesiog pastebėjai, kad jis šviečia tik pusiau, arba visai neužsikrauna. Pirma mintis – bėgti į parduotuvę ir pirkti naują. Bet palaukite – galbūt tai kainuos penkis kartus daugiau nei reikia, o problema gali būti elementari.
Fotoblyksčiai yra vienas tų įrenginių, apie kurių remontą fotografai galvoja paskutiniai. Objektyvai – taip, kamera – žinoma, bet blyksnis? Daugelis tiesiog nuperka naują ir tiek. Tačiau tai dažnai būna finansiškai neprotingas sprendimas, ypač jei kalbame apie aukštesnės klasės įrangą.
Šiame straipsnyje pabandysime išsiaiškinti, kada verta investuoti į remontą, kada geriau iš tiesų pirkti naują, ir ko apskritai tikėtis, kai blyksnis sugenda.
Kaip blyksnis veikia ir kodėl genda
Prieš kalbant apie remontą, verta suprasti, su kuo iš viso turime reikalą. Fotoblyksnis – tai ne tik lemputė ir baterija. Viduje yra kondensatorius, kuris kaupia energiją ir iškrauna ją per ksenoninę lempą per labai trumpą laiką – kartais vos 1/10000 sekundės. Tai reiškia, kad viduje cirkuliuoja labai aukšta įtampa – dažnai 300–400 voltų. Tai svarbu žinoti ne tik techniškai, bet ir saugumo sumetimais.
Dažniausios gedimų priežastys:
- Kondensatoriaus degradacija – laikui bėgant kondensatoriai praranda gebėjimą laikyti krūvį. Tai natūralus procesas, ypač jei blyksnis ilgai nenaudotas.
- Ksenoninės lempos susidėvėjimas – lempa turi ribotą blyksnių skaičių, paprastai 10 000–50 000 ciklų, priklausomai nuo modelio.
- Kontaktų korozija – ypač jei blyksnis laikytas drėgnoje aplinkoje arba baterijavietėje buvo paliktos senų baterijų.
- Mechaniniai gedimai – sulaužyta galvutė, sulūžęs zoom mechanizmas, pažeistas sinchronizacijos kontaktas.
- Elektronikos gedimai – degę tranzistoriai, mikrovaldiklio problemos, pažeista TTL/HSS grandinė.
Kiekvienas iš šių gedimų turi skirtingą remonto kainą ir sudėtingumą. Kontaktų valymas – tai 10 minučių darbas namuose. Kondensatoriaus keitimas – jau rimtesnis reikalas, reikalaujantis bent minimalių elektronikos žinių.
Kada tikrai verta taisyti
Čia yra paprastas principas: jei remonto kaina neviršija 40–50% naujo blyksties kainos, taisymas paprastai apsimoka. Bet tai tik matematika – yra ir kitų argumentų.
Aukštesnės klasės blyksčiai – jei turite Canon 600EX-RT, Nikon SB-910, Profoto A1 ar panašų įrenginį, kuris kainuoja 300–600 eurų, tai taisyti verta net ir tada, kai remontas kainuoja 100–150 eurų. Tokie blyksčiai turi geresnę konstrukciją, ilgesnį tarnavimo laiką, ir dažnai problema yra specifinė bei lengvai išsprendžiama.
Retai gaminami arba nebegaminami modeliai – jei naudojate seną, bet labai gerą blyksnį, kurio naujų analogų tiesiog nėra arba jie kainuoja žymiai daugiau, remontas yra logiškas pasirinkimas. Pavyzdžiui, seni Metz blyksčiai su thyristor valdymu vis dar vertinami kai kurių fotografų.
Mechaniniai gedimai be elektronikos problemų – sulaužyta galvutė, sulūžęs difuzorius, pažeistas baterijų dangtelis – tai dažnai pigūs remontai, kuriuos galima atlikti net patiems, jei pavyksta rasti atsargines dalis.
Kontaktų problemos – tai vienas dažniausių gedimų ir vienas pigiausių taisymų. Jei blyksnis neužsidega arba kamera jo neatpažįsta, pirmiausia išvalykite kontaktus izopropilo alkoholiu ir švelniu šepetėliu. Stebėtinai dažnai tai išsprendžia problemą.
Kada geriau pirkti naują
Yra situacijų, kai taisymas tiesiog neatsiperka – nei finansiškai, nei praktiškai.
Pigūs blyksčiai iki 80–100 eurų – jei turite Yongnuo YN560 ar panašų biudžetinį blyksnį, kuris kainavo 50 eurų, tai taisyti jį už 40–60 eurų tiesiog nelogiška. Geriau nupirkti naują to paties modelio arba šiek tiek geresnį.
Sudegusi elektronika – jei blyksnis buvo naudojamas su netinkama įtampa, patyrė trumpąjį jungimą arba buvo pažeistas drėgmės, elektronikos remontas gali kainuoti labiau nei naujas įrenginys. Be to, tokiais atvejais sunku garantuoti, kad po remonto viskas veiks stabiliai.
Senas modelis su pasenusia technologija – jei jūsų blyksnis neturi TTL, HSS ar bevielio valdymo, o jums šios funkcijos reikalingos, galbūt geriau investuoti į modernesnį modelį nei taisyti seną.
Kondensatoriaus keitimas pigiausiuose modeliuose – kondensatoriaus keitimas reikalauja ir dalies kainos, ir darbo valandų. Pigiam blyksniui tai paprasčiausiai neapsimoka.
Ką galima pataisyti patiems ir ko geriau neliesti
Čia reikia būti labai atviriems: fotoblyksnis yra vienas pavojingiausių buitinių elektronikos prietaisų, kuriuos galima rasti fotografo krepšyje. Kondensatorius gali laikyti mirtinai pavojingą įtampą net ir tada, kai blyksnis išjungtas ir baterijos išimtos. Žmonės žuvo liesdami blyksčių kondensatorius. Tai ne pasakos.
Ką galite daryti patys (saugiai):
- Valyti išorinius kontaktus izopropilo alkoholiu
- Keisti baterijų dangtelį ar kitas plastikines dalis
- Keisti difuzorių ar reflektorių, jei jis atskiras
- Valyti zoom mechanizmą nuo dulkių (be atidarymo)
- Keisti sinchronizacijos lizdą, jei turite elektronikos patirties ir žinote, kaip iškrauti kondensatorių
Ko geriau neliesti be patirties:
- Kondensatoriaus keitimo ar tikrinimo
- Ksenoninės lempos keitimo
- Bet kokių vidinių elektronikos elementų
- Maitinimo grandinės
Jei nusprendžiate atidaryti blyksnį, pirmiausia išimkite baterijas ir palaukite bent 30 minučių. Tada naudokite izoliuotą atsuktuką ir pirmiausia iškraukite kondensatorių per didelės varžos rezistorių (apie 10–20 kΩ). Tik tada galima saugiai dirbti viduje. Bet jei šie žodžiai jums nieko nesako – geriau kreipkitės į specialistą.
Kur ieškoti remonto paslaugų Lietuvoje
Lietuvoje specializuotų fotoblyksčių remonto meistrų nėra labai daug, bet jie egzistuoja. Pirmiausia verta kreiptis į oficialius prekybos atstovus – Canon, Nikon ir Sony servisai kartais priima ir blyksčius, nors dažniau siūlo pirkti naują.
Geresnė alternatyva – ieškoti elektronikos remonto dirbtuvių, kurios specializuojasi fotografijos įrangoje. Tokių Vilniuje ir Kaune yra kelios, ir jos dažnai dirba su visų gamintojų įranga. Prieš nešant blyksnį, verta paskambinti ir paklausti, ar jie turi patirties su tokia įranga – ne visi elektronikos meistrai nori dirbti su aukštos įtampos kondensatoriais.
Taip pat verta apsvarstyti tarptautines galimybes. Lenkijoje ir Vokietijoje yra specializuotų fotoaparatų servisų, kurie priima įrangą paštu. Tai gali atrodyti sudėtingiau, bet kartais kaina ir kokybė pateisina pastangas, ypač jei kalbame apie brangesnę įrangą.
Fotografų forumai ir Facebook grupės – puikus šaltinis rekomendacijoms. Lietuvos fotografų bendruomenė yra gana aktyvi, ir tikrai rasite žmonių, kurie gali rekomenduoti konkretų meistrą ar servisą.
Profilaktika: kaip pailginti blyksties gyvenimą
Geriausia strategija – neleisti blykstei sugesti. Tai skamba banaliai, bet daugelis fotografų daro elementarių klaidų, kurios žymiai sutrumpina įrangos tarnavimo laiką.
Baterijos – visada išimkite baterijas, jei blyksnis nenaudojamas ilgiau nei savaitę. Senos baterijos gali pratekėti ir sunaikinti kontaktus bei elektroniką. Naudokite kokybiškus elementus – pigios baterijos dažnai duoda nestabilią įtampą, kas kenkia kondensatoriui.
Laikymas – blyksnis turi būti laikomas sausoje vietoje. Drėgmė yra elektronikos priešas numeris vienas. Jei fotografuojate lauke drėgnu oru, po sesijos blyksnis turi išdžiūti prieš dedant į dėklą.
Reguliarus naudojimas – kondensatoriai „miršta” greičiau, jei ilgai nenaudojami. Jei turite blyksnį, kurį naudojate retai, kartą per mėnesį jį įjunkite ir padarykite kelis blyksnius – tai padeda kondensatoriui išlaikyti formą.
Temperatūra – nepalikite blyksties karštoje mašinoje vasarą. Aukšta temperatūra greitina kondensatoriaus degradaciją ir gali pažeisti plastikines dalis.
Zoom mechanizmas – jei blyksnis turi zoom funkciją, retkarčiais patikrinkite, ar jis juda laisvai. Dulkės ir nešvarumai gali užblokuoti mechanizmą ir perkrauti variklį.
Kai blyksnis tampa kolekcine vertybe, o ne darbo įrankiu
Yra dar vienas aspektas, apie kurį retai kalbama: kai kurie seni blyksčiai turi ne tik praktinę, bet ir kolekcinę vertę. Seni Vivitar 283, Metz 45 serijos blyksčiai ar net kai kurie vintage Nikon Speedlight modeliai yra kolekcionuojami ir turi pastovią paklausą.
Jei turite tokį blyksnį ir jis sugedo, remontas gali būti prasmingas net ir tada, kai ekonomiškai neapsimoka – tiesiog dėl to, kad tai vertingas daiktas. Arba galite parduoti jį dalimis – kartais atskiros dalys yra vertingesnės nei visas sugedęs įrenginys.
Kita vertus, jei turite seną blyksnį, kuris veikia, bet naudojate jį retai, galbūt verta pagalvoti apie pardavimą, kol jis dar veikia. Veikiantis vintage blyksnis visada kainuos daugiau nei sugedęs.
Galiausiai, sprendimas taisyti ar pirkti naują visada yra individualus. Reikia atsižvelgti į blyksties vertę, gedimo pobūdį, remonto kainą ir tai, kiek jums svarbi ta konkreti įranga. Brangus blyksnis su mechanine problema – beveik visada verta taisyti. Pigus blyksnis su sudegusia elektronika – beveik visada geriau pirkti naują. Viskas, kas yra tarp šių kraštutinumų, reikalauja individualaus vertinimo. Bet viena tikrai aišku: prieš bėgant į parduotuvę, verta bent minutę pagalvoti, ar tikrai reikia naujo, ar pakaktų gero meistro ir kelių dešimčių eurų.
