Kodėl fotoaparatai „miršta” anksčiau laiko
Fotoaparatas – tai ne tik elektroninis prietaisas. Tai mechanikos, optikos ir elektronikos simbiozė, kurią galima sugadinti tiek per dideliu naudojimu, tiek per dideliu aplaidumu. Paradoksas, bet daugelis fotoaparatų sugenda ne todėl, kad per daug fotografuojama, o todėl, kad su jais elgiamasi netinkamai – laikomi drėgnoje aplinkoje, valomi netinkamomis priemonėmis arba tiesiog metami į krepšį kartu su raktais ir monetomis.
Profesionalūs fotografai, kurie savo techniką naudoja kasdien ir iš jos uždirba pragyvenimui, dažnai pasakoja, kad jų fotoaparatai tarnauja dešimt ir daugiau metų. Tuo tarpu mėgėjai, kurie fotografuoja tik atostogų metu, kartais per porą metų sugadina techniką, kuri turėjo išlaikyti kelis kartus ilgiau. Skirtumas – ne naudojimo intensyvumas, o priežiūra ir saugojimas.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie konkrečius dalykus – ką daryti, ko nedaryti ir kaip mąstyti apie savo fotoaparatą kaip apie investiciją, kurią verta saugoti.
Drėgmė – tyliausia fotoaparato priešė
Jei reikėtų išskirti vieną veiksnį, kuris labiausiai trumpina fotoaparato gyvenimą, tai būtų drėgmė. Ji veikia lėtai, nepastebimai, ir dažnai žala paaiškėja tik tada, kai jau per vėlu. Drėgmė sukelia koroziją ant kontaktų, pažeidžia elektroninius komponentus, o optikoje sukelia grybelį – tai tas nemalonus reiškinys, kai ant objektyvo stiklo atsiranda pilkšvi, voratinkliui panašūs raštai.
Grybelis ant objektyvo – tai ne kosmetinė problema. Jis tiesiogiai veikia vaizdo kokybę, sukelia šviesos sklaidą ir kontrastingumo praradimą. Ir, deja, visiškai pašalinti grybelį be profesionalaus valymo praktiškai neįmanoma.
Ką daryti praktiškai:
- Fotoaparatą laikykite sausoje, gerai vėdinamoje vietoje. Idealus oro drėgnumas saugojimui – 40–50%.
- Investuokite į sausą dėžę (dry box) arba bent jau į hermetišką dėžę su silikagelio paketėliais. Silikagelio paketėlius reikia reguliariai džiovinti orkaitėje arba keisti naujais.
- Po fotografavimo lietuje ar drėgnoje aplinkoje – prieš dedant fotoaparatą į dėklą, leiskite jam išdžiūti kambario temperatūroje.
- Niekada nelaikykite fotoaparato originalioje kartoninėje dėžėje – ji sugeria drėgmę kaip kempinė.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į temperatūros pokyčius. Kai iš šalto oro patenkate į šiltą patalpą, ant fotoaparato susidaro kondensatas – lygiai taip pat, kaip ant šalto stiklo. Tokiu atveju geriausia fotoaparatą palikti dėkle ar krepšyje ir leisti jam lėtai sušilti, o ne iš karto jį ištraukti ir naudoti.
Matricos valymas – ritualas, kurio daugelis vengia
Nekeičiamų objektyvų fotoaparatų savininkai šia problema nesirūpina, tačiau visi, kas naudoja sistemines kameras su keičiamais objektyvais, anksčiau ar vėliau susiduria su dulkėmis ant matricos. Kiekvienas objektyvo keitimas – tai momentas, kai į kamerą gali patekti dulkių dalelės. Jos nusėda ant matricos ir nuotraukose pasirodo kaip tamsūs taškeliai, ypač pastebimi fotografuojant šviesų dangų ar vienodą foną.
Daugelis fotografų bijo valyti matricą patys ir tai yra visiškai suprantama – tai jautri operacija. Tačiau yra du keliai: išmokti tai daryti patiems arba reguliariai nešti fotoaparatą į servisą. Abu variantai yra geresni nei nieko nedaryti.
Jei nusprendžiate valyti matricą patys, štai pagrindiniai principai:
- Pradėkite nuo oro pūtimo – specialiu oro balionėliu (ne suslėgto oro balionėliu iš parduotuvės, nes jame gali būti drėgmės ir chemikalų). Dažnai to pakanka lengvoms dulkėms pašalinti.
- Jei oro pūtimas nepadeda – naudokite specialius matricos valymo lazdeles (swabs) su valymo skysčiu. Svarbu naudoti tinkamo dydžio lazdeles savo sensoriui (APS-C ar full frame).
- Prieš valydami, įsitikinkite, kad baterija pilnai įkrauta – jei baterija išsikraus valymo metu ir veidrodis užsidarys, galite rimtai sugadinti kamerą.
- Dirbkite švarioje, be vėjo aplinkoje – ne virtuvėje, ne prie atvirų langų.
Objektyvus keiskite kuo greičiau ir kuo rečiau – tai reiškia, kad prieš keičiant objektyvą, apsvarstykite, ar tikrai reikia keisti būtent dabar. Keiskite objektyvus nukreipę kamerą žemyn – taip dulkės mažiau krenta į vidų.
Baterija – ne tik energijos šaltinis, bet ir fotoaparato sveikata
Šiuolaikinių fotoaparatų baterijos yra ličio jonų tipo, ir su jomis reikia elgtis pagal tam tikras taisykles, jei norite, kad jos tarnautų ilgai ir neprarastų talpos.
Vienas dažniausių mitų – kad bateriją reikia visiškai išeikvoti prieš įkraunant. Tai buvo tiesa senų nikelio-kadmio baterijų laikais. Ličio jonų baterijoms tai žalinga. Geriausia jas laikyti 20–80% įkrovimo lygyje ir vengti tiek visiško išsikrovimo, tiek nuolatinio laikymo 100% įkrovimo.
Keli praktiniai patarimai dėl baterijų:
- Jei fotoaparatu nesinaudosite ilgą laiką – išimkite bateriją ir laikykite ją atskirai, įkrautą iki maždaug 50%.
- Nenaudokite pigių neoriginalių baterijų – jos gali tiekti nestabilią įtampą ir pažeisti elektroniką. Jei originalios baterijos per brangios, rinkitės patikimų gamintojų (Wasabi, Patona ir pan.) analogus, ne nežinomų prekių ženklų produktus iš eBay.
- Baterijas laikykite kambario temperatūroje. Šaltis dramatiškai sumažina jų talpą, o karštis – pagreitina degradaciją.
- Turėkite bent dvi baterijas – tai ne tik praktiška fotografuojant, bet ir leidžia kaitalioti jų naudojimą, taip prailginant abiejų tarnavimo laiką.
Užrakto resursas – skaičius, kurį verta žinoti
Kiekvienas fotoaparatas turi vadinamąjį užrakto resursą – tai gamintojo nurodytas spragtelėjimų skaičius, po kurio užraktas statistiškai gali pradėti gedti. Pavyzdžiui, pradinio lygio veidrodinėse kamerose tai dažnai būna 50 000–100 000 spragtelėjimų, profesionaliose – 200 000–500 000 ir daugiau.
Tai nereiškia, kad fotoaparatas sugeds būtent tuo momentu – kai kurie fotoaparatai veikia ir du kartus viršiję nominalų resursą, kiti sugenda anksčiau. Tačiau tai yra svarbus rodiklis, ypač perkant naudotą techniką.
Kaip sužinoti savo fotoaparato užrakto resursą? Daugumai Canon ir Nikon kamerų galima naudoti nemokamą programą „EOSInfo” (Canon) arba „Nikon Shutter Count”. Taip pat galima įkelti nuotrauką į svetainę myshuttercount.com – ji nuskaito EXIF duomenis ir parodo spragtelėjimų skaičių.
Ką daryti su šia informacija? Jei artėjate prie nominalaus resurso ribos – pradėkite taupyti pinigus užrakto remontui arba naujai kamerai. Užrakto keitimas kainuoja, bet tai daug pigiau nei prarasti svarbias nuotraukas gedimo metu.
Taip pat verta žinoti, kad serijos fotografavimas (burst mode) greičiau suvartoja užrakto resursą nei pavieniai kadrai. Tai nereiškia, kad reikia vengti serijos režimo, bet verta apie tai galvoti – ar tikrai reikia fotografuoti 10 kadrų per sekundę, kai užtenktų 3?
Fizinė apsauga – ne tik dėklas
Daugelis fotoaparatų savininkų perka brangų fotoaparatą ir tada nešioja jį pigiausiame krepšyje, kurį rado parduotuvėje. Arba, dar blogiau, nešioja ant kaklo be jokios papildomos apsaugos, kur jis siūbuoja ir gali atsitrenkti į bet ką.
Fizinė apsauga – tai ne tik dėklas. Tai visas ekosistema:
- Riešo arba kaklo dirželis – pats paprasčiausias draudimas nuo numetimo. Tačiau standartiniai dirželiai, kurie pridedami prie fotoaparato, dažnai yra nepatogūs. Verta investuoti į ergonomiškesnį variantą – Peak Design, BlackRapid ar panašius.
- Ekrano apsauga – stiklinė apsauginė plėvelė ant LCD ekrano apsaugo nuo įbrėžimų ir smūgių. Kainuoja kelis eurus, o ekrano remontas – kelis šimtus.
- UV filtras ant objektyvo – tai ginčytinas klausimas tarp fotografų. Kai kurie teigia, kad pigus UV filtras gali pabloginti vaizdo kokybę. Tai tiesa apie labai pigius filtrus. Tačiau geras UV filtras (Hoya, B+W ir pan.) praktiškai neturi įtakos vaizdo kokybei, o apsaugo brangų objektyvo stiklą nuo įbrėžimų ir smūgių.
- Fotoaparato krepšys – investuokite į tinkamą. Geras fotoaparato krepšys turi minkštus skyrius, apsaugą nuo smūgių ir, idealiu atveju, apsaugą nuo lietaus.
Taip pat verta pagalvoti apie fotoaparato naudojimą ekstremaliomis sąlygomis. Daugelis kamerų turi tam tikrą apsaugą nuo oro sąlygų (weather sealing), tačiau tai nereiškia, kad jas galima nardyti vandenyje. „Apsauga nuo oro sąlygų” reiškia, kad kamera atlaikys lengvą lietų ir dulkes – ne daugiau. Jei fotografuojate paplūdimyje – smėlis yra vienas pavojingiausių dalykų fotoaparatui. Jis patenka į visas plyšelius ir gali subraižyti optiką bei pažeisti mechaninius komponentus.
Programinė įranga ir elektronika – apie ką mažai kalbama
Fotoaparatai šiandien yra pilnaverčiai kompiuteriai, ir kaip bet kuris kompiuteris, jie turi programinę įrangą, kurią reikia atnaujinti. Gamintojų išleidžiami firmware atnaujinimai ne tik prideda naujų funkcijų, bet ir ištaiso klaidas, kurios gali sukelti gedimus ar nestabilų veikimą.
Reguliariai tikrinkite gamintojo svetainę dėl naujų firmware versijų. Tai nemokama ir užtrunka 10 minučių, bet gali išspręsti problemas, kurių net nežinojote, kad turite.
Kitas dalykas – kontaktai tarp kūno ir objektyvo. Šie kontaktai perduoda duomenis ir maitinimą, ir jei jie nešvarūs ar oksiduoti, gali atsirasti ryšio klaidos, autofokuso problemos ar net objektyvo neatpažinimas. Kartą per kelis mėnesius švelniai nuvalykite kontaktus specialiu elektroniniu valymo skysčiu arba tiesiog sausa švelnia šluoste.
Taip pat atkreipkite dėmesį į fotoaparato meniu nustatymus. Kai kurie nustatymai, pavyzdžiui, nuolatinis ekrano įjungimas ar Wi-Fi visada įjungtas, greitina baterijos išsikrovimą ir didina elektronikos apkrovą. Išjunkite funkcijas, kurių nenaudojate.
Kai fotoaparatas jau sensta – kaip pratęsti jo gyvenimą
Net ir geriausiai prižiūrimas fotoaparatas anksčiau ar vėliau pradės rodyti senatvės požymius – lėtesnis autofokusas, dažnesnės klaidos, baterija, kuri nebeiškrauna tiek, kiek anksčiau. Tai normalu. Klausimas – ką daryti tokiu atveju.
Pirmiausia, neskubėkite išmesti. Daugelis problemų yra išsprendžiamos servise už protingą kainą. Užrakto keitimas, valymas, kontaktų atnaujinimas – tai procedūros, kurios gali suteikti fotoaparatui dar kelerius metus gyvenimo. Palyginkite remonto kainą su naujo fotoaparato kaina ir priimkite racionalų sprendimą.
Antra, apsvarstykite fotoaparato „degradavimą” – tai reiškia, kad senesnę kamerą galite pradėti naudoti kaip antrą kūną, atsarginį variantą, arba perduoti pradedančiajam fotografui šeimoje. Fotoaparatas, kuris nebetinka profesionaliam darbui, vis tiek gali puikiai tarnauti kasdienei fotografijai.
Trečia – reguliari profilaktika. Rekomenduojama kartą per metus arba du nuvežti fotoaparatą į servisą profilaktiniam patikrinimui ir valymui, net jei viskas atrodo gerai. Tai panašu į automobilio techninę apžiūrą – geriau rasti problemą anksti nei laukti, kol ji taps rimta gedimas.
Ilgas gyvenimas prasideda nuo pirmosios dienos
Geriausias laikas pradėti rūpintis fotoaparatu – tai pirmoji diena po pirkimo. Ne tada, kai atsiranda pirmieji gedimo požymiai, ne tada, kai draugas pasakoja, kad jo kamera sugedo dėl drėgmės. Būtent nuo pirmos dienos.
Susikurkite paprastą rutinos sistemą: po kiekvieno fotografavimo nuvalykite objektyvą, patikrinkite, ar nėra drėgmės, ir padėkite fotoaparatą į tinkamą vietą. Kartą per mėnesį patikrinkite bateriją ir kontaktus. Kartą per pusmetį – matricą. Kartą per metus – servisas.
Tai nėra daug laiko ar pinigų. Tačiau skirtumas tarp fotoaparato, kuris tarnauja 5 metus, ir to, kuris tarnauja 15 metų, dažnai yra būtent šiose mažose, kasdienėse įpročiuose. Geras fotoaparatas – tai investicija, ir kaip bet kurią investiciją, ją verta saugoti. Ne todėl, kad tai brangu, o todėl, kad tai leidžia jums fotografuoti be pertraukų, be gedimų ir be nereikalingų išlaidų – ir tai yra geriausia situacija bet kuriam fotografui, nepriklausomai nuo jo patirties lygio.
