Kodėl objektyvo švarumas iš tikrųjų svarbus
Daugelis fotografų, ypač pradedantieji, į objektyvų valymą žiūri kaip į kažką antraeilio – na, yra šiek tiek dulkių, bet juk fotografuoju toliau. Problema ta, kad nešvarus objektyvas nėra tik estetinis klausimas. Tai tiesiogiai veikia nuotraukų kokybę, ir ne visada taip akivaizdžiai, kaip galėtumėte pagalvoti.
Dulkės ant priekinio lęšio retai sukelia matomų dėmių nuotraukoje – jos tiesiog šiek tiek sumažina kontrastą. Bet riebalų pėdsakai, pirštų antspaudai ar drėgmės lašeliai – tai jau kita istorija. Jie išsklaido šviesą, sukuria aureoles aplink šviesos šaltinius, gadina blikų valdymą. Jei fotografuojate prieš saulę ar naktinę sceną su ryškiais žibintais, nešvarus objektyvas iš karto išduos save.
Dar svarbiau – viduje esančios dulkės ir pelėsis. Pelėsis ant lęšių yra tikras košmaras, nes jis ne tik gadina vaizdą, bet ir gali fiziškai pažeisti optinę dangą. Ir čia jau ne apie valymo servetėlę kalbame, o apie servisą ir rimtas išlaidas.
Kada objektyvą reikia valyti, o kada – ne
Čia yra vienas iš labiausiai paplitusių klaidingų supratimų fotografijoje: ne kiekviena dulkelė reikalauja valymo. Tiesą sakant, per dažnas valymas yra žalingesnis nei per retas, nes kiekvienas valymo procesas potencialiai sukelia mikro įbrėžimų riziką.
Kelios situacijos, kai valymas tikrai reikalingas:
- Ant lęšio matote pirštų antspaudus ar riebalų pėdsakus
- Nuotraukose atsiranda matomų dėmių, kurios juda kartu su objektyvu (o ne su kamera)
- Pastebite, kad kontrastas sumažėjo be akivaizdžios priežasties
- Po lietaus ar drėgnos aplinkos liko vandens žymių
- Objektyvas buvo laikomas netinkamomis sąlygomis ir yra pelėsio rizika
O kada nereikia skubėti valyti? Kai ant lęšio yra kelios dulkelės, kurios nesimatys nuotraukose. Kai fotografuojate ir rezultatai atrodo gerai. Kai tiesiog norite, kad viskas atrodytų tobulai – tai suprantama, bet ne visada pateisinama rizika.
Praktinis patarimas: prieš valydami objektyvą, nufotografuokite baltą sieną ar dangų f/16 ar f/22 diafragma. Taip pamatysite, ar yra realių problemų, ar tiesiog esate per daug įdėmūs.
Kas turėtų būti jūsų valymo arsenale
Prieš pradedant valymo procesą, svarbu turėti tinkamas priemones. Ir čia daugelis daro klaidą – griebia pirmiausiai pasitaikiusį audinį ar, dar blogiau, marškinių kraštą. Tai tikras kelias į įbrėžimus.
Štai ką iš tikrųjų reikia turėti:
Oro pūstuvas (blower). Ne aerozolinė skardinė su suslėgtu oru – ta gali išpurkšti skystį ar per stipriai pūsti. Paprastas guminis pūstuvas, kurį galima nusipirkti už kelis eurus, yra pirmasis ir dažniausiai pakankamas žingsnis.
Objektyvų valymo servetėlės arba mikropluošto audinys. Mikropluoštas turi būti švariai išskalbtas ir skirtas būtent optikai – ne bet koks. Servetėlės (lens tissue) yra vienkartinės ir saugesnės, jei naudojate jas teisingai.
Valymo skystis. Specialus optinis valymo skystis arba izopropilo alkoholis (90% ir daugiau koncentracijos). Vanduo netinka – jis palieka žymes. Acetonas ar kiti agresyvūs tirpikliai gali sunaikinti dangas.
Valymo lazdelės (lens cleaning swabs). Ypač naudingos jutiklio valymui, bet tinka ir objektyvams – jomis galima tiksliai patekti į kraštus.
Minkštas šepetėlis. Retkarčiais naudojamas pirminiams dulkių pašalinimui, bet pūstuvas paprastai geriau.
Žingsnis po žingsnio: kaip teisingai valyti objektyvą
Procesas nėra sudėtingas, bet reikia laikytis tvarkos. Kiekvienas žingsnis turi savo logiką.
Pirmas žingsnis – oro pūstuvas. Pradėkite nuo to. Laikykite objektyvą žemyn (lęšiu į apačią) ir pūskite orą, kad dulkės kristų žemyn, o ne giliau į objektyvą. Tai pašalina didžiąją dalį laisvai gulinčių dalelių. Jei sustojate čia ir nuotrauka atrodo gerai – puiku, daugiau nieko daryti nereikia.
Antras žingsnis – sausas valymas. Jei liko dulkių ar lengvų žymių, paimkite švarią mikropluošto servetėlę ir labai lengvais apskritiminiais judesiais nuo centro link kraštų nuvalykite lęšį. Nespauskite. Jokio spaudimo. Jei reikia spausti, vadinasi, reikia skysčio.
Trečias žingsnis – drėgnas valymas. Kelios lašeliai valymo skysčio ant servetėlės (ne ant lęšio!) ir vėl apskritiminiai judesiai nuo centro. Svarbu: niekada nepilkite skysčio tiesiai ant lęšio – jis gali patekti po lęšio rėmeliu ir sukelti tikrų problemų. Po drėgno valymo – sausas pervalymas švariu audiniu, kad neliktų skysčio žymių.
Ketvirtas žingsnis – patikrinimas. Vėl nufotografuokite baltą paviršių ir palyginkite su tuo, ką matėte prieš valymą. Jei problema išspręsta – gerai. Jei ne – galbūt tai ne objektyvo, o jutiklio problema.
Galinis lęšis ir vidus – kur reikia ypač atsargiai
Priekinis lęšis yra tas, kurį visi mato ir apie kurį galvoja. Bet galinis lęšis – tas, kuris yra arčiau kameros jutiklio – daro dar didesnę įtaką vaizdo kokybei. Ir jis dažnai pamirštamas.
Galinis lęšis yra apsaugotas nuo aplinkos, bet ne nuo dulkių, kurios patenka iš kameros pusės. Jį valykite lygiai taip pat kaip priekinį, tik būkite dar atsargesni – čia dažnai yra elektriniai kontaktai, kurių negalima liesti skysčiu.
Vidinis objektyvo valymas – tai jau visiškai kita tema. Jei matote dulkes ar pelėsį viduje, tai nėra kažkas, ką galite išspręsti namuose be specialių įrankių ir žinių. Bandymas atidaryti objektyvą namuose beveik visada baigiasi blogiau nei prasidėjo. Čia kelias vienas – į servisą.
Pelėsis viduje yra ypač rimta problema. Jis auga drėgnoje aplinkoje ir gali per kelis mėnesius sunaikinti optines dangas. Jei pirkote naudotą objektyvą ir matote viduje kažką, kas atrodo kaip voratinklis ar migla – tai gali būti pelėsis. Nedelskite su apsilankymu servise.
Kaip saugoti objektyvą, kad rečiau reikėtų valyti
Geriausia valymo strategija – valyti kuo rečiau. Tai skamba paradoksaliai, bet logika paprasta: kiekvienas valymas yra rizika, todėl geriau investuoti į prevenciją.
Keletas praktinių dalykų, kurie tikrai padeda:
UV arba apsauginis filtras. Tai kontroversiškas klausimas fotografų bendruomenėje. Vieni sako, kad filtras gadina vaizdo kokybę, kiti – kad apsaugo objektyvą. Tiesa kažkur per vidurį: geras filtras (ne pigus plastikinis) minimaliai veikia vaizdą, bet apsaugo priekinį lęšį nuo pirštų antspaudų, dulkių ir smūgių. Ir filtras yra daug pigiau pakeičiamas nei objektyvas.
Lęšio dangtelis. Elementaru, bet daugelis fotografų jį nuolat praranda arba nenaudoja. Kai objektyvas nenaudojamas – dangtelis turi būti uždėtas.
Tinkamas laikymas. Objektyvai neturėtų būti laikomi drėgnoje aplinkoje. Jei gyvenate drėgname klimate, verta investuoti į specialią laikymo dėžę su silikagelio paketėliais arba net į elektroniškai kontroliuojamą drėgmę. Tai skamba kaip perdėtas rūpestingumas, bet Azijos fotografai, gyvenantys tropiniame klimate, žino, kad pelėsis ant objektyvų yra labai reali problema.
Krepšys ar kuprinė. Objektyvai, keliaujantys krepšyje be apsaugos, trynėsi vienas į kitą ir į kitus daiktus. Atskiri skyreliai arba minkšti maišeliai – būtinybė.
Jutiklio valymas – susijusi, bet atskira tema
Dažnai fotografai painioja objektyvo ir jutiklio problemas. Jei dėmės nuotraukose nejuda, kai keičiate objektyvą – problema yra jutiklyje, ne objektyve. Ir tai jau visiškai kitas valymo procesas.
Jutiklio valymas yra sudėtingesnis ir rizikomingesnis. Jutiklis yra labai jautrus elementas, ir neteisingas valymas gali jį sugadinti. Yra du lygiai:
Sausas valymas – specialiu pūstuvu (ne guminiu, o elektriniu arba specialiu fotoaparatams skirtu) pučiamas oras į kamerą su pakelta veidrodine dėžute (arba elektroniniame vaizdo ieškiklyje – su atidarytu užraktu). Tai saugiausia, bet ne visada pakankama.
Drėgnas valymas – specialiomis jutiklio valymo lazdelėmis su valymo skysčiu. Tai jau reikalauja tikslaus dydžio lazdelių (jos skiriasi pagal jutiklio formatą) ir tam tikro pasitikėjimo savimi. Jei nesate tikri – geriau į servisą.
Daugelis kamerų gamintojų siūlo jutiklio valymo paslaugą – tai nėra brangu ir yra daug saugiau nei eksperimentai namuose.
Kai valymas tampa ritualu, o ne priemone
Fotografija yra sritis, kur įranga gali tapti obsesija. Ir objektyvų valymas – vienas iš tų dalykų, kur lengva peržengti ribą tarp rūpestingumo ir neurozės. Yra fotografų, kurie valo objektyvus prieš kiekvieną fotografavimo sesiją, net jei jie buvo laikomi dangteliu uždengti saugioje vietoje. Tai ne rūpestingumas – tai laiko švaistymas ir nereikalinga rizika.
Kitas kraštutinumas – visiškas aplaidumas. Objektyvai su pirštų antspaudais, kurie niekada nebuvo valyti, laikomi be dangtelių, metami į kuprinę be jokios apsaugos. Tokia prieiga anksčiau ar vėliau baigiasi gedimais.
Sveikas požiūris yra kažkur per vidurį: tikrinkite objektyvus reguliariai, valykite tada, kai yra realus reikalas, ir investuokite į prevenciją. Geras objektyvas, tinkamai prižiūrimas, gali tarnauti dešimtmečius. Fotografai perka ir parduoda kameras, bet gerą objektyvą dažnai laiko visą gyvenimą.
Ir dar vienas dalykas, kurį verta prisiminti: nė vienas iš didžiųjų fotografų niekada negavo apdovanojimo už švariausią objektyvą. Svarbiausia yra tai, kas per tą objektyvą nufotografuojama. Techninė priežiūra yra priemonė, ne tikslas. Sutvarkykite savo įrangą, kad ji netrukdytų – ir tada eikite fotografuoti.
